Parodos „Laisva trajektorija“ atidarymas
Kovo 9 d. 17.30 val. VDU Švietimo akademijoje galerijoje „2019“ vyks parodos „Laisvės trajektorija“ atidarymas. Paroda „Laisva trajektorija“, skirta Kovo 11-ajai, atvėrusiai Lietuvai kelią į laisvę ir nepriklausomybę, paminėti.
Parodoje dalyvauja šeši menininkai, kurių likimai tiesiogiai siejasi su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija, kur jie įgijo dailės edukologijos profesines žinias. Šiuo metu visi menininkai aktyviai reiškiasi Lietuvos meno lauke, dalyvauja pleneruose, organizuoja personalines ir dalyvauja grupinėse parodose.
Parodos „Laisva trajektorija“ naratyvas nėra tiesioginis politinių bei socialinių reiškinių atspindys. Laisvė suvokiama kaip kūrybinė saviraiška be cenzūros ir reguliavimo, kaip asmeninės laisvės siekis ir įtvirtinimas laikmečio kontekste.
Lina Vaišnytė – VDU Švietimo akademijoje įgijo dailės pedagogikos specialybę, vizualiųjų menų magistro laipsnį (2019). Gimusi ir augusi Vilniuje, prieš keletą metų dailininkė įsikūrė Anykščių rajone. Atitolusi nuo didmesčio šurmulio, menininkė bando save realizuoti kūryboje. Pasak Linos, tapyboje svarbi laiko tėkmės, būties pajauta, kuri skleidžiasi per gamtos reiškinių stebėjimą. Parodoje pristatomi darbai iš ciklo „Tėkmės siluetai“. Tai prmasis ciklas sukurtas atvykus gyventi į Anykščių kraštą, dvelkiantis šalčio sustingdyta artėjančio pavasario vibracija, Šventosios upės pakrantėse.
Jolanta Kanapickaitė – mokslininkė, menininkė. Mokėsi Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje (1993), Jūratės Stauskaitės vaikų ir jaunimo dailės mokykloje (1992), baigė Vilniaus pedagoginio universiteto Vizualiųjų menų bakalaurą (1997), įgijo gimnazijos bei meno mokyklos dailės mokytojo kvalifikaciją (2000), apgynė socialinių mokslų – edukologijos daktaro laipsnį (2009). Menininkė ieško buities, būties ir daiktų fiksacijų, grožisi kasdienybe, svarsto objektų, žmonių, peizažų prasmes. Tapyba atspindi meno ir mokslo išgrynintą junginį. Parodoje eksponuojami darbai iš ciklo „Kalnai“. Tapyba įkvėpta nepaprasto gamtos ir žmogaus susitikimo džiaugsmo, besąlygiško klausimo kėlimo ir atsakymo paieškomis. Gamtos grožis nuspalvina drobę ryškių įspūdžių šauksmu, gaivališku noru būti ir žavėtis, patirti čia ir dabar.
Irina Amosova-Novikova (Troma) bakalauro diplomus įgijo Vilniaus pedagoginiame institute pedagogikos ir psichologijos srityse (1987), magistro laipsnį VDU Kultūros ir meno edukologijos institute (2007), mokėsi Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje (1987), tapybos įgūdžius tobulino Savicko dailės mokykloje. Lietuvos Dailės dėstytojų draugijos narė. Nuo 2004 metų dalyvauja parodinėje veikloje, atstovauja Lietuvai tarptautinėse parodose Italijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Latvijoje, Baltarusijoje. Surengė 13 personalinių parodų. Darbai eksponuojami muziejuje Museo della Pubblicità Packaging Commercio – Modern Italijoje, etnografiniame muziejuje Latvijoje, saugomi privačiose kolekcijose. Kūryba publikuojama ir apžvelgiama Lietuvos ir užsienio medijose. Pasak Irinos, aplinkos dvasia, kurioje gyvena ir dirba, žmonių dvasia su kuriais bendrauja skatina ir įkvepia. Savo mintis bei pojūčius išreiškia per abstrakčias formas, dekoratyvines spalvines dėmes, o objektus, reiškinius, būsenas interpretuoja per formų ir spalvų derinius. Vaizdinys tampa kaip tam tikro reiškinio refleksija. Pasak dailėtyrininkės Aldonos Dakutės (2014), Irinos kūrybą išsiskiria iš kitų – tai racionalumo (erdvės laužymas, apgalvotas kompozicijos vientisumas, linijinė struktūra) ir jausminio/simbolinio (spalvų santykiai, motyvų deriniai) pradų pusiausvyra. Kūriniai atspindi jos aktyvumą, simbolinės-alegorinės pasaulėjautos, polinkio į monumentalumą ir profesionalios tapysenos pasiekimus.
Erika Petunovienė (Ayte) – VDU Kultūros ir meno edukologijos instituto, technologijos ir dailės magistrė (2007). Surengusi daugiau nei 10 personalinių parodų, aktyviai dalyvauja grupinėse projektuose: Lietuvoje, Indijoje, Austrijoje, Australijoje, Italijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Anglijoje ir kt. Tarptautinės vertinimo komisijos kvietimu 2019 m. spalio mėn. dalyvavo 12-oje Florencijos bienalėje ir pristatė savo kūrybą. Jos kūryba publikuojama tarptautiniuose šiuolaikinio meno medijose (“We Contemporary 2019”, Art International contemporary magazine, Curatorial Volume.2 ir pan.). Kaip kūrybinį įkvėpimą menininkė išnaudoja mus supančių reklamų ir šviesų mirgėjimą, bet jų nelaiko neigiamybe. Šiuolaikiškumo arba naujumo vaizdiniai dažnai yra kontrastingi, intensyvūs ir šviečiantys naujomis spalvomis lyg iš iliuminuotų išmaniųjų telefonų, kompiuterių ar planšečių ekranų. Naudodama kontrastingas ir ryškias spalvas dailininkė siekia maksimalios stebėtojo reakcijos. Pasak Erikos, lyg iš vidaus iliuminuoti darbai yra skirti lengvai sukrėsti, atitraukti bei pažadinti nuo įprastos blankios realybės. Parodoje pristatomi darbai iš kūrybos ciklo „deTALES“.
Aida Vėželienė (Verdi) – Lietuvos TV ir kino režisierė, turinti Meno kūrėjo statusą, už pasiekimus TV srityje apdovanota ne vienu prestižiniu apdovanojimu. Tapytojos kelią pradėjo Simono Skrabulio dailės studijoje, vėliau tęsė Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos suaugusiųjų skyriuje (2015). Dar studijuodama šioje mokykloje, 2014 m. ryžosi įprasminti žinias Lietuvos edukologijos universiteto Dailės katedroje. Šiuo metu tęsia studijas VDU Švietimo akademijoje. 2016 – 2018 metais aktyviai dalyvavo Užupio meno inkubatoriaus kūrybiniame gyvenime, kartu su kitų menininkų darbais jos kūryba buvo pristatyta Niujorke.
„Žvelkite tarsi pro langą į Jus supančią performuotą realybę. Priimkite ją kaip tam tikro patyrimo modelį arba nuotykį. Nesistenkite atkoduoti kūrinius, nes jie nereikalauja būti atkoduojami“, – sako Aida. Parodoje pristatomi darbai iš kūrybos ciklo „Įkvėpimas“.
Andrius Makarevičius (Makare) baigė Vilniaus pedagoginio universiteto dailės specialybės bakalaurą (2005). Andrius žinomas jaunos kartos tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, surengęs jau 23 personolines parodas. Pasak dailėtyrininkės Evelinos Jaunuškaitės (2019), jo kūryba labai gaivališka ir ekspresyvi. Tirštais dažų sluoksniais drobėse Andrius reflektuoja kasdienės aplinkos aktualijas, kuria ryškius ir ironiškus siužetus. Kūrybos epicentre – žmogus ir jo santykis su savimi, su jį supančia aplinka. Andrius tapo tai, kas įvairiomis fantasmagoriškomis formomis vyksta gyvenime arba gimsta jo fantazijos plotmėje.
„Sako, stoties rajonas atgyja! Barai ir kavinukės, galerijos ir kepyklėlės kuriasi kaip ant mielių. Ir aš čia! Jau dešimt metų sukuosi tarp Halės turgaus, V. Šopeno, Šv. Stepono ar Aguonų gatvių. Erdvė, kurioje gyvenu, tampa ir kūrybine studija, kurioje gimsta personažai, su kuriais kasdien prasilenkiu stoties rajone, o jų tipinė ir efektinga apranga krenta akin ir vaizduotėn“, – sako Andrius Makarevičius. Parodoje pristatomi kūriniai iš „Stoties rajono pasakojimai“ kūrybos ciklo.
