Knygos pristatyme – diskusijos apie V. Sezemaną
Gruodžio 12 d., pirmadienį, 17 val., VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, 311 aud.) vyks Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Filosofijos ir socialinės kritikos katedros profesoriaus Daliaus Jonkaus monografijos „Vosyliaus Sezemano filosofija: savęs pažinimo ir estetinės patirties fenomenologija“ pristatymas. Renginį moderuos universiteto filosofijos mokslų daktaras, profesorius Gintautas Mažeikis. Diskusijoje taip pat dalyvaus VDU filosofijos dėstytojai dr. Viktoras Bachmetjevas ir doc. Jurga Jonutytė.
„Vosyliaus Sezemano filosofija: savęs pažinimo ir estetinės patirties fenomenologija“ yra pirmoji Lietuvoje monografija apie iškilaus Lietuvos filosofo kūrybą. Vosylius Sezemanas (1884-1963) gimė 1884 metais Vyborge (Suomija, dabar Rusijos teritorija). Jis studijavo Sankt-Peterburgo universitete, kur vienas jo mokytojų buvo įžymus rusų filosofas Nikolajus Lossky, vėliau studijas tęsė Vokietijoje. Marburgo ir Berlyno universitetuose jo dėstytojais buvo neokantininkai Hermannas Cohenas ir Paulis Natorpas.
1923 metais V. Sezemanas buvo pakviestas dėstyti į tuometinį Lietuvos universitetą (vėliau VDU), kur jis tapo Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos, o vėliau Filosofijos istorijos katedros vedėju. 1940 metais filosofas su Humanitarinių mokslų fakultetu persikėlė į Vilnių.
1944 m. liepos 16 d. V. Sezemanas vėl buvo paskirtas į Vilniaus universiteto Filosofijos katedros vedėjo pareigas, tačiau po penkerių metų buvo atleistas, o 1950 metais – areštuotas. Iki 1956 metų filosofui teko kalėti Gulage Taišete (Irkutskas). Išlikę rankraščiai byloja, kad V. Sezemanas net ir kalinamas nenutraukė filosofinės veiklos.
1958-aisiais reabilituojamas jis ir vėl dėstė logiką VU, iki savo mirties 1963 metais. Daliaus Jonkaus monografijoje V. Sezemano filosofija apmąstoma susiejant ją su XX a. pradžios filosofiniu kontekstu. Atskleidžiami šio mąstytojo filosofijos ryšiai su fenomenologine filosofija, parodoma, kaip jis transformuoja neokantinę pažinimo teoriją, kaip kritikuoja pozityvizmą ir natūralizmą. Nagrinėjamos objektyvuoto ir neobjektyvuoto žinojimo, savęs pažinimo, kultūros krizės, estetinės patirties problemos. Monografija skirta visiems, besidomintiems Lietuvos filosofijos istorija ir fenomenologija.
