Verslo sėkmė tiems, kurie kalba vokiškai

Aštrėjant konfliktams su Rytų rinkomis, ypač Rusija, daug įmonių savo verslo kompasą kreipia į Vokietijos pusę, kur ekonomika išlieka stabili, o tam tikrose srityse ir sparčiai auganti. „Vokietija yra vienas didžiausių Lietuvos prekybos partnerių Vakaruose, o taip pat vienas svarbiausių investuotojų mūsų šalyje. Neseniai vykęs Lietuvos eksportuotojų forumas Vilniuje parodė, kad Vokietijos rinka mūsų eksportuotojams yra labai įdomi, tačiau susiduriama su kalbos barjeru“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, germanistė doc. Rūta Eidukevičienė.

Jos teigimu, plėtrą užsienyje vykdančios įmonės pripažįsta faktą, kad dažnu atveju vien tik anglų kalbos nebepakanka, o sėkmingus verslus nuo „vidutinių“ skiria tai, kad komunikuojama būtent ta kalba, kokioje šalyje vystomas verslas arba kuria kalba klientai. „Kalbant apie Vokietijos rinką, verslo atstovai pabrėžia, kad tokių darbuotojų, kurie ne tik moka vokiškai, bet ir išmano tam tikrus komunikacinius ir kultūrinius niuansus, labai trūksta, o netolimoje ateityje tik dar labiau reikės“, – konstatuoja HMF dekanė.

Germanistei pritaria Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų biuro Lietuvoje vadovė Audronė Gurinskienė: „Vokietija užima trečią vietą tarp užsienio investicijų Lietuvoje, šalyje yra apie 300 dukterinių Vokietijos įmonių. Lietuviai taip pat sparčiai žengia į Vokietijos rinką. Vis dėlto, tiek lietuvių, tiek vokiško kapitalo įmonių vadovai Lietuvoje pripažįsta, kad rinkoje trūksta specialistų, mokančių vokiečių kalbą, o labai gerai ją mokančių ir išmanančių verslo pagrindus yra didelis trūkumas“.

Įmonės: laukiam darbuotojų

A. Gurinskienės teigimu, vokiečių įmonių susidomėjimas Lietuvos rinka kasmet auga, o ir Lietuvos įmonės taip pat aktyviai domisi ir žengia į Vokietiją. Dėl šios priežasties vis labiau ryškėja vokiečių kalbą mokančių specialistų poreikis. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų biuro Lietuvoje vadovė A. Gurinskienė pateikia įstaigos atliktos apklausos (joje dalyvavo 62 Lietuvoje veikiančios užsienio ir lietuviško kapitalo įmonės) rezultatus: „Duomenys rodo, kad net 90,3 proc. įmonių pripažino, kad sunkiai randa darbuotojų, gerai mokančių vokiečių kalbą, 69,3 proc. apklaustų įmonių nėra patenkintos savo ar savo darbuotojų iš Lietuvos vokiečių kalbos žiniomis, o 78,8 proc. darbdavių įsitikinę, kad geresnės darbuotojų vokiečių kalbos žinios padėtų pasiekti geresnių rezultatų dirbant su klientais“, – apie vokiškai suprantančių ir kalbančių specialistų poreikį kalba biuro vadovė.

Atsižvelgiant į darbdavių prašymus ir verslo aplinkos diktuojamus poreikius, VDU Humanitarinių mokslų fakultetas nuo rudens pradeda vykdyti naująją programą „Vokiečių kalba ir komunikacija“, kuri skirsis nuo kitų iki šiol Lietuvoje vykdytų vokiečių filologinių programų tuo, kad studentams bus suteikiamos ne tik kalbos žinios, bet ir dalykinės komunikacijos kompetencijos, kurių svarba išryškėja įvairiose profesinėse srityse, o ypač versle. Programa, atsižvelgiant į studentų interesus, apims dalykinę verslo ir tesės komunikaciją, turizmo ar viešojo administravimo sritis, kuriose bus galima specializuotis plačiau, juolab, kad dalis praktinių užsiėmimų vyks socialinių partnerių įmonėse.

Jaunimas skatinamas atrasti didžiausią ir svarbiausią ES rinką – Vokietiją

Lietuva nuo seno turi sąsajų su Vokietija, tad turistus domina mūsų kultūra, istorija, aktyviai vykdomos kelionės dviračiais bei pėsčiomis per nacionalinius ir regioninius šalies parkus. Kaip pastebi Lilijana Stepanovienė, kelionių agentūros „Delta tours“ komercijos direktorė, apie 90 proc. atvykstančių turistų iš Vokietijos kartu aplanko visas tris Baltijos šalis. Tačiau kalbant konkrečiai apie Lietuvą, galima teigti, kad turistai iš Vokietijos ir kitų vokiškai kalbančių valstybių į mūsų šalį keliauja labai gausiai. „Tai džiugina, bet mes, kaip kelionių organizatorius, kasmet susiduriame su vis didesne personalo problema: tiek dėl vokiškai kalbančių ir rašančių vadybininkų, tiek dėl vokiškai kalbančių gidų ir kelionių vadovų“, – specialistų trūkumą įvardija pašnekovė.

L. Steponavienė pasakoja, kad turizmo srityje stebimas senosios vokiškai kalbančių gidų komandos gretų retėjimas, o jaunimas entuziazmo nerodo, nors toks darbas iš tiesų yra labai įdomus ir pakankamai pelningas. „Bandėme priimti dirbti studentus, baigusius Turizmo ir sporto vadybą, bet jiems trūko užsienio kalbos žinių“, – atskleidžia kelionių agentūros direktorė. Šiuo metu „Delta tours“ kelionių agentūroje dirba 11 diplomuotų germanistų, kurių didžioji dalis – VDU absolventai.

Darbuotojų, gebančių komunikuoti vokiškai, trūkumą įvardija ir kitos įmonės. Pastebima, kaip per dvidešimt penkerius metus, po Vokietijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atnaujinimo, šalys glaudžiai bendradarbiauja ekonomikos srityje, vyksta akademiniai mainai, plėtojamas turizmas, tačiau dažnai susiduriama su kalbos barjeru, kurį panaikinus, atsivertų daug didesnės galimybės bendradarbiavimui. A. Gurinskienės teigimu, kalbos žinių trūkumas bene viena pagrindinių kliūčių dar sėkmingiau ir plačiau plėtojant verslo ryšius su Vokietija ar vokiškai kalbančiomis šalimis.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų biuras yra atlikęs „Lietuvoje veikiančių įmonių apklausą apie vokiečių kalbos poreikį 2016“, kurioje į kausimą „Jei Jūsų darbuotojai geriau mokėtų vokiečių kalbą, ar tai Jums padėtų pasiekti geresnių rezultatų darbe su klientais?“ net 75,8 proc. respondentų atsakė teigiamai ir 30 proc. tikino, kad jų verslo sėkmė nuo to pakiltų apie 20 proc. „Gebėjimas bendrauti atsižvelgiant į kitos kultūros specifiką, suprasti įvairius kalbos ir komunikacijos niuansus, lengvai įsilieti į daugiakultūrę komandą, kūrybiškumas ir atvirumas – tai kompetencijos, kurias ugdo šiandieninės filologijos studijos ir kurias itin vertina darbdaviai. Žinant, jog Vokietija yra svarbiausias Lietuvos verslo partneris Vakaruose, vokiečių kalbos specialistų poreikis ir geri įsidarbinimo rezultatai nestebina“, – teigia VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė R. Eidukevičienė ir priduria, jog šiuo metu Vokietijos ir Lietuvos dvišaliai santykiai tampa dar glaudesni. Dislokavus Lietuvoje NATO priešakinių pajėgų batalioną, kuriame tarnauja Vokietijos kariai, Lietuvoje nuolat lankosi vokiečių delegacijos, mūsų šalies matomumas Vokietijoje irgi labai išaugo. Taigi, ne tik verslo, bet ir kitose srityse trūksta gerai vokiečių kalbą mokančių žmonių – tą patvirtina daugybė fakultetą pasiekiančių praktikos ir darbo pasiūlymų bei prašymų rekomenduoti VDU absolventus, kalbančius vokiškai.

Balandžio 5 d., 13 val., VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyresniųjų klasių moksleiviai, besimokantys vokiečių kalbos, germanistikos bei kitų specialybių studentai kviečiami dalyvauti informaciniame renginyje „Aš kalbu vokiškai… Kas toliau?“ apie studijų, praktikos ir karjeros galimybes.