VDU doktorantams ir magistrantui – L. ir F. Mockūnų vardinė stipendija
Rugsėjo 30-ąją gimė lietuvių išeivijos žurnalistas, publicistas, kultūros ir literatūros tyrinėtojas, „Santaros-Šviesos“ federacijos narys, JAV lietuvių mėnraščio „Akiračiai“ įkūrėjas ir redaktorius Liūtas Mockūnas – šiemet jam būtų sukakę 84-eri. Šiandien jo atminimą pagerbia stipendija, skirta VDU studentams arba mokslininkams. Liūto ir jo našlės Francoise Mockūnų vardinė stipendija nuo 2010 metų yra skiriama studijoms arba praktikoms bei mokslininkų stažuotėms užsienyje.
Šių metų stipendijos laureatai – VDU Lietuvos istorijos doktorantai Simonas Jazavita ir Gediminas Kasparavičius bei VDU Šiuolaikinės Europos politikos studijų magistrantas Manvydas Džiaugys.
S. Jazavitos teigimu, rengiant disertaciją tema „Kova už Lietuvos valstybingumą XX a.: Kazio Škripos veiklos analizė“, ypač svarbu sužinoti, kaip Kazį Škirpą, ilgametį Lietuvos karinį atašė ir pasiuntinį Vokietijoje, vertino šios šalies pareigūnai, todėl yra reikalinga pasiekti Vokietijos archyvuose esančią medžiagą. Doktorantas stažuosis Vokietijos lietuvių bendruomenėje Hiutenfelde, o medžiagą moksliniam darbui planuoja rinkti Berlyno, Freiburgo ir Miuncheno archyvuose.
L. ir F. Mockūnų vardinės stipendijos globėjų tarybos nario, istoriko Gedimino Rudžio nuomone, doktoranto siekis padirbėti Vokietijos archyvuose yra pakankamai motyvuotas ir nusipelno paramos, ypač turint galvoje didelį įdirbį. „Su Liūtu Mockūnu buvome artimi draugai, todėl neabejoju, kad ir jis būtų už stipendijos skyrimą S. Jazavitai. Jo pasirinkta tema Liūtui buvo viena iš pačių „karštųjų“, – sakė Gediminas Rudys.
Antrojo stipendijos laureato G. Kasparavičiaus tyrimo objektas – lietuvių verslininkystės bruožai, socialinės grupės sandara ir raida XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje. Anot doktoranto, iki šiol tai mažai tyrinėta sritis, kalbant ne tik apie lietuviškas ar Sibiro lietuvių gubernijas, bet ir Jungtines Amerikos Valstijas. Tęsiant tyrimus atsiranda galimybė palyginti lietuvių verslininkų padėtį bei veiklą su panašiais procesais, vykusiais išeivijoje. Šaltinių paiešką doktorantas planuoja atlikti Čikagos Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, Ilinojaus universitete, Pasaulio lietuvių archyve bei Čikagos viešojoje bibliotekoje.
Manvydas Džiaugys praktiką siekia atlikti Prezidento Vaclavo Havelo bibliotekoje Prahoje, nes baigiamąjį darbą ketina rašyti tema, susijusia su šiuo metu Čekijoje, Vengrijoje bei Lenkijoje vykstančiais pokyčiais pilietinėje visuomenėje. „Atlikdamas praktiką Vaclavo Havelo bibliotekoje sieksiu ištirti šių procesų formavimosi aplinkybes bei išsamiau atskleisti vis ryškėjančią perskyrą Europoje. Neabejoju, kad mano praktika Čekijoje būtų naudinga ne tik geriau susipažįstant su V. Havelo palikimu bei vidurio ir rytų Europos valstybėmis, tačiau ir prisidėtų prie glaudesnių V. Havelo bei Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus bendradarbiavimo“, – teigė M. Džiaugys.
Stipendija skatina lietuvybės puoselėjimą išeivijoje
Stipendijos idėjos autorė, Liūto Mockūno našlė Francoise Puzyna Mockūnas sako, jog tai ne tik įamžina jos vyro atminimą, tačiau ir leidžia jauniems, gabiems studentams arba mokslininkams parvežti į Lietuvą „gerosios patirties“.
„Jauniems žmonėms būtina keliauti, pagyventi užsienyje, įgyti gyvenimo daugiakultūrėje aplinkoje patirties, kad jie, grįžę į Lietuvą, galėtų ir mokėtų skleisti pažangias idėjas, keisti darbo kultūrą, kurti doros principais paremtą gyvenimą“, – teigė Francoise Mockūnas.
Mecenatės teigimu, stipendija turėtų padėti universitetui plėsti tarptautiškumą, o JAV lietuviams – aktyvinti veiklą Lietuvoje. Ši iniciatyva yra VDU projekto „Pasaulio lietuvių universitetas“ dalis. Vienas svarbiausių jo tikslų – skatinti bendradarbiavimą tarp išeivijos ir Lietuvos mokslininkų.
L. ir F. Mockūnų stipendija yra skiriama tik gerai besimokantiems universiteto studentams, norintiems pažinti Pasaulio lietuvių diasporą, puoselėti lietuvybę bei skleisti Lietuvos kultūrines vertybes joje, taip skatinant jaunų žmonių mobilumą, daugiakultūrinės patirties augimą.
Liūtas Mockūnas – sektinas pavyzdys
Liūtas Mockūnas ilgus metus gyveno išeivijoje ir visuomet išliko lietuvybės puoselėtoju, aktyviu išeivijos kultūrinio gyvenimo dalyviu. 1949 metais persikėlęs gyventi į JAV, jis įgijo elektros inžinieriaus specialybę, tačiau labai greitai visą savo laiką ir kūrybinę energiją ėmė skirti žurnalistikai ir rašytiniam žodžiui, pavyzdžiui, periodinėje spaudoje – „Margutyje“, „Metmenyse“, „Akiračiuose“.
Net ir būdamas toli nuo Tėvynės, L. Mockūnas rūpinosi okupuotos Lietuvos likimu, gabeno ten likusiai šviesuomenei išeivijos knygas, periodiką. Pasak jį pažinojusiųjų, Liūtas buvo drąsus lyg tikras liūtas – nebijojo kovoti už tiesą, nevengė viešai aštriai pasisakyti, paprieštarauti valdžios struktūroms. Jis iki šiol išlieka sektinas pavyzdys jaunimui, kaip puoselėti lietuvybę svetur ir pritraukti į gimtinę pažangias idėjas.
„Liūtas Mockūnas žavėjo ir stebino universalumu, nesenkančia energija, tolerancija, bet kartu ir aštria plunksna, nuolat inspiruodavo naujus projektus, į juos įtraukdavo ne tik bendraminčius, bet ir būrį jaunimo. Jo nonkonformistinė laikysena ir išmintis daugeliui kultūrinį liberalizmą kaip gyvenimo pagrindą suvokiančių žmonių buvo tikra gyvenimo mokykla“, – pasakoja VDU Lietuvių išeivijos instituto darbuotojai.
L. Mockūnas grįžo į Lietuvą 2005 m. ir čia tuoj pat aktyviai įsijungė į kultūrinę veiklą, dalyvavo įvairiuose renginiuose, rašė apie istoriją, kultūrą, literatūrą, prisidėjo perkeliant „Akiračių“ leidybą į Lietuvą.
