Netekome istoriko prof. Alfredo E. Senno
Su giliu liūdesiu pranešame apie VDU bendruomenės netektį – eidamas 84-uosius metus mirė lietuvių-šveicarų kilmės JAV mokslininkas, VDU garbės daktaras, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, vienas svarbiausių Lietuvos XX a. istorijos tyrinėtojų prof. Alfredas Erichas Sennas.
Profesoriui teko būti 1988–1991 metų Lietuvos išsivadavimo įvykių liudininku ir dalyviu. Mokslininkas yra parašęs aštuonias knygas, skirtas Lietuvos istorijai. Savo darbuose autorius gilinosi į lietuvių diplomatijos gimimą, jos veiklą svarbiausiais Lietuvos užsienio politikos krypčių klausimais ir pats bendravo su daugeliu lietuvių politikų ir diplomatų. Už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą mokslininkui įteiktas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.
Vytauto Didžiojo universitete mokslininkas dirbo daugiau nei dešimtmetį, nuolat skaitė paskaitas studentams. Pasak VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorės Auksės Balčytienės, VDU studentai Alfred Erich Senn (arba, kaip jį vadindavo draugai, Alą) prisimins kaip unikalaus gyvosios istorijos (angl. oral history) metodo autorių, per atminties rekonstrukcijas išmokiusį žurnalistikos, istorijos, politologijos ir kitų disciplinų studentus meniškai atkurti faktologinių dalykų mozaiką ir taip istorijos detales rekonstruoti žurnalistiniu interviu.
„Autentiški, asmeniškai išgyventi ir išjausti, išmintimi turtingi buvo ne tik Al studentams dėstyti dalykai. Autentiškas buvo jis pats: jo grakštus rašymas, jo kalbėjimo stilius, jo draugystė. Al buvo jautrus ir aistringas istorijos tyrėjas, mąstytojas ir rašytojas, faktologinius dalykus meniškai įpindavęs į žurnalistinį tekstą. Jam išties rūpėjo istorija ir žmonės joje. Jo autentiška esybė liks gyventi istorijos knygose, analitinėse įžvalgose, dienoraščiuose, studijų mentorystės darbuose“, – sakė VDU profesorė.
VDU garbės daktaras taip pat vertinamas kaip talentingas rašytojas, pasakotojas. VDU serijoje „Acta Humana“ 2012 m. buvo išleista prof. A. E. Senno knyga „Lithuania In My Life“ („Lietuva mano gyvenime“) apie tai, kaip Lietuva atsirado jo tėvo, šveicarų kalbininko Alfredo Senno, ir vėliau jo paties gyvenime. Per vieno žmogaus ir jo šeimos istoriją atsiskleidžia pažintis su XX amžiaus Lietuva. Šveicaro ir amerikiečio pilietybę turintis A. E. Sennas dar jaunystėje susidomėjo Lietuvos istorija ir savo tyrinėjimais ženkliai prisidėjo prie jos gilesnio supratimo anglakalbiame pasaulyje.
Prof. A. E. Sennas yra knygų ir daugybės mokslinių bei publicistinių straipsnių autorius, dauguma jų – apie Lietuvos istoriją. Jo darbas „Gorbachev‘s Failure in Lithuania“ („Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“) 1996-aisiais buvo apdovanotas Edgaro Andersono prezidentine premija, kurią įsteigė Amerikos Baltijos studijų asociacija. Istorikas taip pat daug metų rūpinosi Vilniaus ir Madisono miestų ryšių plėtojimu.
Istorikas gimė 1932 m. balandžio 12 dieną, jo tėvas – filologas, leksikografas Alfredas Sennas. Meilę Lietuvai garbusis mokslininkas paveldėjo iš savo tėvo šveicaro Alfredo Seno (1899–1978) – taip pat garsaus baltisto, filologo, leksikografo. A. E. Senno motina – lietuvė Marija Eva Vedlugaitė. Į JAV jo tėvai persikėlė 1930 metais. 1958 m. A. E. Sennas baigė Kolumbijos universitetą. A. E. Sennas apgynė daktaro disertaciją „The Emergence of Modern Lithuania“ (Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 – 1920 m.), kuri 1959 m. buvo išleista kaip atskira knyga, atvėrusi anglakalbiams vakariečiams nežinomą Lietuvos pasaulį.
1958 m. Hanterio koledžo lektorius, 1958–1960 m. Rutgerso universiteto Niuarko menų ir mokslų koledžo istorijos dėstytojas, 1959–1960 m. Fordhemo universiteto Šiuolaikinės Rusijos studijų instituto bendradarbis, 1960–1961 m. Rutgerso universiteto asistuojantis dėstytojas, 1960 m. Prinstono universiteto lektorius, 1961 m. Fordhemo universiteto dėstytojas, 1961–1965 m. Viskonsino universiteto istorijos dėstytojas, 1965–1967 m. asocijuotas profesorius, 1967–1998 m. Viskonsino-Medisono universiteto profesorius, vėliau profesorius emeritas. 1996 m., 1999–2000 m. ir vėliau – Vytauto Didžiojo universiteto vizituojantis profesorius. 1999 m. jam suteiktas VDU garbės daktaro vardas. Mėnraščio „Akiračiai“ redakcinės kolegijos narys.
