Vasario 21–24 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) jau 20-ą kartą vyks tarptautinė Vilniaus knygų mugė 2019, kurios diskusijose ir knygų pristatymuose savo mintimis dalinsis VDU bendruomenės nariai, akademikai, profesoriai.
„Po dvidešimties metų“ – tokia tema knygų bičiulius pasitiks užaugusi, jubiliejinė 20-oji Vilniaus knygų mugė. Organizatoriai kvies atsigręžti atgal, žvilgsniu prabėgti per visus dvidešimt metų ir, tuo pačiu, žvelgti į ateitį, nes ši mugė – ne tik įvertinta ir gerbiama, ji – jauna, dinamiška, žiūrinti į priekį, veikli, smalsi. Tai tarsi pilnas gyvybės nuotykis, įkvepiantis ne tik dvidešimtmečius, bet ir tuos, kurie prieš 20 metų buvo dvidešimtmečiai.
Keturias dienas truksiančios mugės metu VDU atstovai supažindins ir su knygų naujienomis. Visas knygas bus galima įsigyti VDU stende Nr. 3.01.
Gintauto Mažeikio monografijos „Dvasios niekšybė: moralinės vaizduotės tyrimai“ pristatymas ir diskusija
Ši knyga yra apie moralinę vaizduotę, moralines kultūras bei apie didingos ir menkos, išnaudotojiškos ir ciniškos niekšybės raišką. Moralinė vaizduotė kyla iš tam tikrų kultūros simbolinių darinių: iš mitinių pasakojimų, poetinių kūrinių, iš ritualinių praktikų, iš socialinių, lyties, religinių ir kitokių struktūrų bei procesų, kai jie susipriešina ir yra antagonistiškai interpretuojami. Būtent mitas, literatūra, teatras, kinas, jei tik jie nėra propagandiniai, be perstojo daugina niekšybės ir dorybės inversijas. Antraip viešpatautų vienmatė moralė, vadinanti save gėriu, pasmerkianti blogiui tuos, kurių jausmai ir vaizduotė neatitinka toleruojamų praktikų.
Diskusija „Dvasios niekšybė: moralinės vaizduotės tyrimai“ ir knygos pristatymas vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d. (ketvirtadienį) 15 val. 5.3 konferencijų salėje.
Gedimino Kasparavičiaus knygos „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918–1990 metais“ pristatymas
Šioje knygoje atskleidžiama upių transporto reikšmė XX amžiaus Lietuvoje, parodoma, kaip modernios valstybės formavimąsi nulėmė vandens transporto organizavimas, kurie Lietuvos upių uostai ir prieplaukos buvo patys svarbiausi, kaip vandens transportas plėtotas tarpukario Lietuvoje, galiausiai – kokia upių laivyba buvo sovietmečiu.
Šiandien bebaigianti išnykti profesinė upeivių bendruomenė yra vienas įdomiausių šios temos aspektų, deja, iki šiol sulaukęs mažai tyrinėtojų dėmesio. O juk prie Nemuno įsikūrusių miestelių ir kaimų gyventojai šimtmečiais vertėsi upininkyste. Dar XX amžiuje ne vieno kapitono vyriausiasis sūnus sekdavo tėvo pėdomis ir tapdavo upeiviu. Nemunas šiems žmonėms buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis, jų gyvenimas virte virė visą laivybos sezoną, o trumpos atokvėpio akimirkos laukdavo tik žiemą. Tad knygoje „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918–1990 metais“ ypač daug vietos skiriama ir upeiviams – žmonėms, be kurių vandens transportas neįmanomas.
VDU Istorijos katedros doktoranto Gedimino Kasparavičiaus knygos „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918–1990 metais“ pristatymas vyks vasario 21 d. (ketvirtadienį), 12 val. Rašytojų kampo salėje.
Diskusija „Lietuvos valstybės atkūrimo procesas: 1918 m. sausis–vasaris“ ir dokumentų rinkinio pristatymas su Liudu Mažyliu bei Rasa Zozaite
Leidinys aprėpia itin intensyvų ir turiningą Lietuvos Tarybos laikotarpį – nuo 1918 m. sausio pradžios iki vasario vidurio. Per tą laiką buvo nukaldinta ir nugludinta Vasario 16-osios akto formuluotė. Lietuvos Taryba suskilo ir vėl susijungė. Pagaliau svarbiausias valstybės dokumentas buvo priimtas, pasirašytas ir sėkmingai paviešintas. Procesų dinamizmą atspindi ir knygos turinys: juk kone kiekvieną dieną buvo priimta bent po vieną svarbų dokumentą. Čia pateikiami pagrindiniai mūsų valstybės kūrimo dokumentai, telegramos, telefoninių pokalbių nuorašai ir pasitarimų protokolai, laiškai bei kiti tekstai. Iš jų matyti Vokietijos institucijų tarpusavio susirašinėjimas, taip pat kontaktai su Lietuvos Taryba, Wilhelmu von Urachu, kitais asmenimis. Sudarytojams atrodė tikslinga pamėginti rekonstruoti 1918 m. vasario 16-osios posėdžio, kuriame buvo priimtas Aktas, eigą, taip pat ir Akto paviešinimo procesą.
Diskusija „Lietuvos valstybės atkūrimo procesas: 1918 m. sausis–vasaris“ ir dokumentų rinkinio pristatymas vyks Vilniaus knygų mugėje – vasario 22 d. (penktadienį) 14 val. 5.1 konferencijų salėje.
Linos Preišegalavičienės monografijos „Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888–1932“ pristatymas
Lietuvos valstybingumo 100-mečiui dedikuotoje monografijoje nagrinėjama mūsų krašte gerai žinomo architekto, dailininko, pedagogo, „tautinio stiliaus“ ir moderniosios architektūros pradininko bei propaguotojo Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba. Žinomo menininko kūrybinis laikotarpis trumpas, trukęs vos daugiau nei dešimtmetį, bet įspūdingai ryškus. Vienas iš išskirtinių V. Dubeneckio kūrybinės biografijos bruožų, kad, būdamas nelietuvis, jis tapo pirmuoju „tautinio stiliaus“ ieškotoju Nepriklausomoje Lietuvoje. Rusų kilmės menininkas, gyvenęs ir dirbęs Kaune 1919–1932 m., paliko Lietuvai solidų kūrybinį palikimą. Brandžiausias architekto kūrinys – Vytauto Didžiojo muziejaus pastatas Kaune (šiuo metu – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Vytauto Didžiojo karo muziejus) tapo Lietuvos valstybingumo ikona, o pasiūlyta „tautinio stiliaus“ formuluotė daugeliu aspektų virto šiuolaikiniu kolektyviniu Lietuvos gyventojų skoniu. V. Dubeneckio asmenybės, gyvenimo ir kūrybinio palikimo gerbimas yra fenomenalus reiškinys, nes prasidėjo iš karto po menininko mirties 1932 m. ir vyko nepriklausomai nuo besikeičiančios kultūrinės-politinės situacijos. Paradoksalu, kad iki šiol neturėjome monografijos, nagrinėjančios visų gerbiamos asmenybės gyvenimą ir kūrybą. Vienoje vietoje sukaupta žinoma ir nežinoma istorinė medžiaga daugelį paskatins iš naujo pergalvoti iki šiol nusistovėjusias Lietuvos architektūros ir dailės istorijos žinias. Knyga skirta menotyrininkams, kultūrologams, architektams, dailės studijų studentams ir plačiajai visuomenei besidominčiai Nepriklausomos Lietuvos nacionaline kultūra.
Vasario 21 d. (ketvirtadienis) 13 val. salėje 3.1 bus pristatyta Linos Preišegalavičienės monografija „Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888–1932“. Pristatyme dalyvaus knygos autorė dr. Lina Preišegalavičienė (Vytauto Didžiojo universitetas), knygos recenzentai – doc. dr. Helmutas Šabasevičius (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), doc. dr. Vytautas Petrušonis (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis.
Sigito Daukilo, Ritos Mičiulienės, Kristinos Kovalčikienės, Juditos Kasperiūnienės kolektyvinės monografijos „Profesijos pedagogų veiklos turinys“ pristatymas
Monografijoje apibūdinamas ir analizuojamas profesijos pedagogų veiklos turinys šiuose kontekstuose: profesinio tobulėjimo motyvų bei organizacinių sąlygų; pedagogų asmenybės profesinio identiteto bruožų bei atliekamų vaidmenų; profesinio ugdymo turinio metodologinių pozicijų ir mokymo kokybės komponentų bei jų įgyvendinimo galimybių. Profesinis rengimas, kaip ir visa Lietuvos švietimo sistema, šiandien yra nesibaigiančių reformų ir nuolatinės veiklos turinio kaitos būsenos. Šiuolaikiniai pedagogai dirba sudėtingomis nūdienos sąlygomis. Gana prieštaringa, tačiau aktuali šiandienos profesinio mokymo problema yra ta, kad gyvendami pliuralistinių vertybių visuomenėje turime susivokti, jog nėra „vienos tiesos“. Tad autoriai tyrimo metodologinėje pozicijoje vadovaujasi natūralistine žmogaus koncepcijos prieiga (metodologine nuostata) ir eudemoniniu požiūriu į karjerą, kurie sureikšmina egzistencialistinius žmogaus elgsenos aspektus, pasireiškiančius noru suvokti ir įvertinti profesijos pedagogo veiklos prasmę, siekiant tiek materialinės, tiek psichologinės (jausmų) gerovės.
Sigitas Daukilas, Rita Mičiulienė, Kristina Kovalčikienė, Judita Kasperiūnienė kolektyvinės monografijos „Profesijos pedagogų veiklos turinys“ pristatymas vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d. (ketvirtadienį) 16 val. 1.3 konferencijų salėje.
Monografijos „Aurelija Mykolaitytė. Kuršių nerija lietuvių literatūroje“ pristatymas
Apie Kuršių neriją rašo gamtininkai, istorikai, archeologai, menotyrininkai, literatūrologai, kalbininkai, žurnalistai, – įvairių sričių tyrinėtojai, kurie vis atranda ką nors nauja. Šioje knygoje siekiama patyrinėti literatūrinę žiūrą į Kuršių neriją, aiškinamasi, kaip lietuvių rašytojai žvelgė į šią vietą ir jos žmones, kas autorių topografinėje vaizduotėje reikšmingiausia. Vietos suvokimas nuolat kinta: tai, kas buvo reikšminga vienai kartai, tampa visiškai neaktualu kitai, kuri stengiasi iš naujo įprasminti savo santykį su vieta. Taigi Kuršių nerija yra įvairiopai suvokta vieta. Lietuvių autoriai nėra abejingi šiam išskirtinio likimo kraštui, beje, kaip ir vokiečių, latvių bei rusų rašytojai.
Monografijos „Aurelija Mykolaitytė. Kuršių nerija lietuvių literatūroje“ Vilniaus knygų mugėje pristatymas vyks vasario 22 d. (penktadienį) 16 val. 1.3 konferencijų salėje.
Knygos „Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos –Atkuriamojo Seimo (1990–1992) narių biografinis žodynas“ pristatymas
„Didysis Lietuvos parlamentarų biografinis žodynas“ skirtas 1990–1992 m. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatams. Siekta parengti išsamesnę ir tikslesnę informaciją apie šio parlamento – politinio atstovavimo elito – narius, jų veiklą, pateikti įvairių politinės biografijos aspektų analizės pjūvių. Tikimasi, kad žodynas kaip informacinis šaltinis pravers toliau plėtojamiems Lietuvos, Baltijos šalių ir Europos parlamentinio elito tyrimams, Seimo reprezentacijai ir visuomenės edukacijai.
Sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis. „Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos–Atkuriamojo Seimo (1990–1992) narių biografinis žodynas“ pristatymas vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 23 d. (šeštadienį) 12 val. 3.2 konferencijų salėje.
Adolfo Šapokos „Raštų“ pristatymas
Adolfas Šapoka (1906–1961) – vienas talentingiausių, produktyviausių ir žymiausių XX a. Lietuvos istorikų, daugiausia dėmesio skyręs politinės istorijos tyrimams, o svarbiausiuose ir brandžiausiuose savo darbuose analizavęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) valstybingumo raidą XVI–XVIII a. Plačiajai visuomenei ir akademinei bendruomenei geriausiai žinoma šio žymaus istoriko redaguota „Lietuvos istorija“ (1936) bei atskirais leidiniais pasirodžiusios disertacijos „Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos. Jų valstybinių santykių bruožai“ (1938) ir „1655 m. Kėdainių sutartis, arba švedai Lietuvoje 1655–1656 m.“ (1939). Būtent pastarosios ir publikuojamos naujausiame trečiajame „Raštų“ tome. Tai vieni stambiausių ir reikšmingiausių A. Šapokos tyrimų, padėjusių pamatus LDK XVI–XVIII a. valstybingumo raidos vertinimui lietuvių istoriografijoje.
Adolfo Šapokos „Raštų“ trečiojo tomo (parengė Robertas Jurgaitis ir Aivas Ragauskas) pristatymas vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 23 d. (šeštadienį) 19 val. 3.2 konferencijų salėje.
