Pilietinė visuomenė ir demokratija Vidurio Rytų Europoje

Dalyko anotacija lietuvių kalba

XIX amžiaus Lietuva yra didelio istorikų susidomėjimo objektas, tačiau dažniausiai aprašomas iš etno-kultūrinių pozicijų. Visuomenė suprantama ne šiandienine populiaria prasme, kaip visi Lietuvoje gyvenantys žmonės, bet taip, kaip ji buvo suvokiama XIX amžiuje. Tai išimtinai susiorganizavusių, į draugijas ir laisvas asociacijas susibūrusių bei viešam interesui užsiangažavusių žmonių veikla. Visuomenė ir liaudis - taip suvokė save aptariamo laikmečio žmogus. Analizuojamos svarbiausios to meto savivokos formos, dėstomas susiorganizavusiųjų klasių motyvacijos kitimas, atskleidžiamos demokratėjimo tendencijos. Ypatingas dėmesys sutelkiamas į inteligentijos formavimosi procesą, kurio išdava buvo ypatinga lietuvių atgimimo ir valstybės atkūrimo siekiai. Lietuvių pilietinės sąmonės kaita ir pilietinės visuomenės užuomazgos tampa svarbiausiu aptariamos istorijos objektu.

Dalyko anotacija užsienio kalba

Historians are interested in 19th c. Lithuania in a major way, but usually from an ethno-cultural perspective. This course of lectures and seminars will seek to reveal the most important stages and features of the emergence of civil society in Lithuania. Society here is understood not in the contemporary popular sense of a totality of people living in Lithuania but the way it was understood in the 19th c. The course analyzes the most important forms of self-identity and self-consciousness pertaining to that period; it surveys changes in the motivations of the organized classes and the attendant tendencies of democratization. Particular attention is devoted to the process of the formation of the intelligentsia, resulting in the aspirations of Lithuanian national re-birth and the re-establishment of the Lithuanian state.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Išklausyti istorijos ar gretutinės istorijos studijų bakalauro programos dalykai.

Dalyko studijų rezultatai

Apibūdinti svarbiausius XIX a. Lietuvos visuomenės atsiradimo etapus ir bruožus.
Suprasti XIX a. Lietuvoje vykusių politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių procesų raiškas, ypatumus bei jų poveikį lietuvių savimonės kaitai, kultūriniams sąjūdžiams ir politinių institucijų formavimuisi.
Analizuoti svarbiausias XIX a. savivokos formas.
Analizuoti lietuvių pilietinės sąmonės kaitą.
Taikyti kultūrologinius, hermeneutinius, mentaliteto istorijos metodus.
Kritiškai vertinti pagrindinius XIX a. modernios lietuvių tautos tapsmo šaltinius.
Savarankiškai formuluoti tyrimo problemas XIX a. visuomenės tyrimų srityje.

Dalyko turinys

Visuomenė, Liaudis, Tauta- svarbiausių kategorijų ir sampratų kaita XIX amžiuje.
Ar galima pilietinė visuomenė absoliutinės monarchijos ir Lietuvos pavergimo sąlygomis? Joseph Bradley interpretacija;
Visuomenės, kaip organizuotų piliečių, užuomazgos Lietuvoje Abiejų Tautų Respublikos žlugimo epochoje;
Lietuvių bajorų pilietinių tradicijų bei elgsenų deformacijos XIX a. pirmojoje pusėje.
Marginalinės visuomenės kontūrai: tradicija šalia primetamos viešosios tvarkos.
Universitetas- visuomenės atsiradimo inkubatorius: akademinės draugijos ir lyderystės ugdymas.
Visuomeniniai židiniai ir laisvanoriškos asociacijos po VU uždarymo 1831 m
Viliaus archeologijos komisija- intelektualinės visuomenės branduolys XIX a. viduryje.
Konspiracija, organizacija ir šių faktorių vaidmuo Lietuvos viešojo gyvenimo raidai iki 1863 m. sukilimo.
Masinės Blaivybės brolijos : šviesos ir savotiško dalyvavimo link
Politinių partijų pradžia, kaip visuomenės brandos faktorius.
Draugijinio gyvenimo ir savanoriškos veiklos bumas: 1905- 1914.
Visuomeniniai solidarumo tinklai draudimų ir agresyvios rusifikacijos sąlygomis: tarp nuopuolio ir konspiracijos.
Diasporos vaidmuo lietuvių visuomenėjimo procese XIX a. pabaigoje- XX a. pradžioje.
Lietuvių mokslo draugija ir Vilniaus Mokslo bičiulių draugija.
Tautos Atgimimas kaip šiuolaikinės visuomenės atsiradimo faktorius.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos (P) 30 val.
Seminarai (S) 15 val.
Darbas interaktyviu būdu 15 val.
Savarankiškas darbas 100 val.
Iš viso 160 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 20%; seminarai ir referatas – 30%; egzaminas – 50%.

Literatūra

1. 1996 Aleksandravičius E., Kulakauskas A. Carų valdžioje. Vilnius Baltos lankos
2. 1993 Aleksandravičius E. XIX amžiaus profiliai. Vilnius Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
3. 1991 Aleksandravičius E. Prieš aušrą. Jaunieji Simono Daukanto bičiuliai. Vilnius Sietynas
4. 1990 Aleksandravičius E. Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje. Vilnius: Žaltvykslė
5. 1952 Biržiška M. Lietuvių tautos kelias į naująjį gyvenimą. T. 1-2. Los Angeles: Lietuvių dienos
6. 1991-1993 Lietuvių atgimimo istorijos studijos. T. 1, 3, 4. Vilnius.
7. 1986 Kavolis V. Sąmoningumo trajektorijos. Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas
8. 1990 Vėbra R. Lietuvių visuomenė XIX a. antrojoje pusėje. Vilnius Mokslas
Papildoma literatūra
1. 1992 Kavolis V. XIX amžiaus psichologija iš: Moterys ir vyrai Lietuvių kultūroje. Vilnius, p. 56-66. Lietuvos kultūros institutas
2. 1985 Lukšienė M. Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje. (XVIII a. antroji – XIX a. pirmoji pusė). Vilnius Mokslas
3. 1987 Lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimas (ligi 1904 m.). Vilnius Mokslas
4. 1995 Sirutavičius V. Nusikaltimai ir visuomenė XIX amžiaus Lietuvoje. Vilnius Baltos lankos
5. 1989 Trumpa V. Lietuva XIX-ame amžiuje. Chicago A. Mackaus knygų leidimo fondas
6. 2006 Mykolas Romeris. Lietuva. Studija apie lietuvių tautos atgimimą; Vilnius Versus aureus
7. 2009 Joseph Bradley. Voluntary associations in Tsarist Russia– science, patriotism, and civil society Harvard University Press