Gemalinių augalų anatomija, morfologija, sistematika

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Įvadas į botaniką. Gemalinių augalų dauginimasis. Augalų ląstelės sandaros įvairovė. Stuomeninių augalų kūno audiniai: gaminamieji, dengiamieji, ramstiniai, parenchiminiai, apytakos ir sekrecijos. Šaknų, stiebų, lapų, žiedų, žiedynų, sėklų ir vaisių sandaros įvairovė. Šiuolaikinės molekulinės biologijos metodai augalų klasifikacijoje. Augalų sistematiniai rangai ir taksonai. Gemalinių augalų filogenija. Kriptogamai. Sėkliniai augalai. Plikasėkliai. Istorinė ir šiuolaikinė gaubtasėklių klasifikacija. Augalų vaidmuo gamtoje, taikomoji reikšmė

Dalyko anotacija užsienio kalba

Introduction to Botany. Reproduction of Embriophytes. Diversity of structure of plant cells. Main tissues: meristems, dermal, mechanical, parenchymic tissues, phloem, xylem, secretory. Organs of plant body: the root, the shoot, the leaf, the flower, the inflorescence, the seed, the fruit. Ranks and taxons in Plant systematics: historical and nowadays methodologies. An overview of plant phylogeny. Bryophytes. Seedless vascular plants. Seed plants. Gymnosperms. Historical and APG classifications of angiosperms. Plants and environment. Plants and people.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Bendrosios biologijos žinios

Dalyko studijų rezultatai

Įgys žinias apie: a) apie gemalinių augalų morfologiją, anatomiją, sistematiką, kilmę, vaidmenį gamtoje bei reikšmę žmogui; b) apie svarbiausius Lietuvos augalus; c) naujausiais metodais paremtas gemalinių augalų klasifikacijas; d) skiriamuosius augalų karalystės ir žemesnių rangų taksonų požymius; d) gemalinių augalų biologijos reikšmę, tyrimo metodus; stuomeninių augalų istorinį ir individualų vystymąsi
Suvoks: a) augalų, grybų ir dumblių biologijos esmę, tyrimo metodus, augalų, grybų ir dumblių biologijos tarpusavio santykį, ryšį su kitais mokslais; b) supras įvairių sistematinių grupių augalų istorinio ir individualaus vyksmo mechanizmus bei juos įtakojančius veiksnius; c) sampratą apie biologinę įvairovę ir būtinybę ją išsaugoti; d) apie augalų sandaros bei biocheminių, molekulinių požymių vieningumą; e) išmanys tam tikrus gemalinių augalų biologijos tyrimų metodus, bei mokės juos tikslingai taikyti tolimesniame mokymosi procese bei tiriamajame darbe; f) šių mokslų perspektyvą
Gebės: a) nagrinėti augalų ląsteles, audinius bei organus; b) atskirti plikasėklius nuo gaubtasėklių bei vienaskilčius nuo tikrųjų dviskilčių pagal jų vegetatyvinių ir dauginimosi organų sandaros ypatumus; c) skirti svarbiausias žaliųjų augalų sistematines grupes pagal jų sandaros, dauginimosi ypatumus; d) susieti žinias apie gemalinius augalus su kitomis (bakterijų, dumblių bei grybų, bestuburių ir stuburinių gyvūnų) organizmų grupėmis; e) universitetiniams tiriamiesiems darbams pasirinkti vertingiausius gemalinių augalų atstovus, apibūdinti augalo sistematinę padėtį; f) naudotis pagrindinėmis augalų sistematikos, anatomijos ir morfologijos mokslų sąvokomis; d) pritaikyti tyrimo metodus konkretiems atvejams ir problemoms spręsti

Dalyko turinys

Paskaitos
1.Įvadas į gemalinių augalų biologiją: istorija, problematika, perspektyvos
2. Augalų pasaulio klasifikacijos istorija ir šiuolaikiniai metodai, augalų sistematikos rangai ir taksonai.
3. Augalų ląstelių sandaros įvairovė ir požymiai, skiriantys nuo kitų organizmų.
4. Augalų audinių klasifikacija. Gaminamieji, dengiamieji audiniai
5. Ramstiniai, parenchiminiai, sekrecijos audiniai.
6. Apytakos audiniai. Mediena. Karniena. Stelė.
7. Žiedadulkių išorinė ir vidinė sandara. Palinologija.
8. Sėklos, daigai, jų išorinė ir vidinė sandara.
9. Organografija. Homologiniai ir analoginiai organai. Pakitę organai. Šaknys, stiebai, jų išorinė ir vidinė sandara.
10. Lapai, žiedai, žiedynai, jų išorinė ir vidinė sandara.
11. Gemalinių augalų lyginamoji charakteristika. Gyvenimo formos. Kerpsamanės. Samanos. Ylvaisės
12. Pataisai ir monilofitai
13. Plikasėklių lyginamoji charakteristika, šeimos, svarbiausi atstovai
14.Tikrieji dviskilčiai, erškėtinių ir astrinių filogenetinių šakų svarbiausios eilės, šeimos, atstovai
15. Vienaskilčiai, jų svarbiausios eilės, šeimos, atstovai
Laboratoriniai darbai
1. Augalų ląstelių vidinės sandaros įvairovė
2. Gaminamieji, dengiamieji, ramstiniai ir apytakos audiniai
3. Samanų gametofito ir sporofito morfologinė ir anatominė sandara
4. Asiūklių ir monilofitų organų morfologinė ir anatominė sandara. Plikasėklių ir gaubtasėklių dauginimosi organų sandara.
5. Šaknų ir lapų išorinės ir vidinės sandaros įvairovė
6. Stiebų morfologinės ir anatominės sandaros įvairovė
7. Žiedų, žiedynų, vaisių morfologinė įvairovė. Augalų apibūdinimas

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos – 30 val. Laboratoriniai darbai – 30 val. Savarankiškas studento darbas (tame tarpe - pasirengimas kolokviumui ir egzaminui) 65 – val. Egzaminas – 5 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 20 %, laboratoriniai darbai – 20 %, pasirinktos temos parašymas ir pristatymas – 10 %, egzaminas – 50 %

Literatūra

1. 1985 (1969). Dagys J. Augalų anatomija ir morfologija Mokslas, Vilnius
2. 2009. D. Batiuškaitė, E. Kupčinskienė. Augalų anatomija ir morfologija. VDU leidykla, Kaunas
3. 2009. Naujalis J.R., Meškauskaitė E., Juzėnas S., Meldžiukienė A. Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius
4. 2008. Judd W.S., Campbell C.S., Kellogg E.A., Stevens P.F., Donoghue M.J. Plant Systematics. A Phylogenetic Approach. 3rd ed., Sinauer Associates
5. 2010. Simpson M.G. Plant Systematics. Academic Press; 2nd ed.
6. 2009. Woodland D.W. Contemporary Plant Systematics. Andrews University Press; 4th ed.
7. 2010. Singh G. Plant Systematics: an Intergrated Approach. Science Publishers, 3rd ed.
8. 1990. Fahn A. Plant Anatomy. 4th ed. Pergamon Press. Oxford, New York
9. 2006. Evert R. Esau’s Plant Anatomy. John Wiley and Sons, USA
Papildoma literatūra
1. 1965.Dagys J. Botanikos terminų žodynas. Mintis, Vilnius
2. 1984.Galinis V. Aukštesniųjų augalų sistematika. Mokslas, Vilnius
3. 1975.Purvinas E. Skirgailaitė V. Botanika. Vilnius
4. 1995.Naujalis J. Sporiniai induočiai kaip augalų bendrijų komponentai. Vilnius.
5. 2003.Jukonienė I. Lietuvos kiminai ir žaliosios samanos. Botanikos instituto leidykla, Vilnius
6. 1955.Minkevičius A. Vadovas Lietuvos TSR miškų, pievų ir pelkių samanoms pažinti. Vilnius
7. 2008.Mauseth J.D. Botany: An Introduction to Plant Biology4th ed. Jones and Bartlett Publishers.
8. 2005.Raven P.H., Evert R.F., Eichhorn S.E. Biology of Plants. W. H. Freeman and Company Publishers
9. 2007.Stohlgren T.J. Measuring Plant Diversity. Oxford University Press, Oxford Lessons from the Field..
10. 2000. Shaw A.J. Goffinet B. (eds.) Bryophyte Biology. Cambridge University Press
11. 2002.Strasburger E., Noll F., Schenck H., Schimper A.F.W., Sitte P., Weiler E.W., Kadereit J.W., Bresinsky A., Körner C.. Lehrbuch der Botanik für Hochschulen. 35 Auflage. Spektrum Akademischer Verlag Heidelberg–Berlin
12. 1989.Stace C.A. Plant Taxonomy and Biosystematics. 2nd ed. Edward Arnold, London-Auckland
13. 2001. Harris J. G., Woolf Harris M. Plant Identification Terminology: An Illustrated Glossary. Spring Lake Pub.; 2nd ed.
14. 2001. Hickey M., King C. The Cambridge Illustrated Glossary of Botanical Terms. Cambridge University Press; 1st ed.