Hidroekosistemų įvairovė ir apsauga
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Studijų dalykas yra skirtas suformuoti žinių sistemą apie Lietuvos ir pasaulio gėlųjų ir sūriųjų hidroekosistemų kilmę, įvairovę, jų stabilumą, funkcionavimo bei atsinaujinimo mechanizmus, ugdyti gebėjimus apibūdinti ir charakterizuoti ekosistemų sudėtį ir struktūrą, jose vykstančius procesus klimato kaitos kontekste.
Dalyko anotacija užsienio kalba
The study subject is designed to form a knowledge system about the origin, diversity, stability, functioning and renewal mechanisms of Lithuanian and world freshwater and saltwater hydroecosystems, to develop the ability to describe and characterize the composition and structure of ecosystems, their processes in the context of climate change..
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
Turi būti baigtos Vandens biologijos ir ekologijos ir Aplinkos chemijos studijos
Dalyko studijų rezultatai
Apibrėžti ir apibūdinti hidroekosistemų sudėtį ir struktūrą; vykstančius procesus bei jų dinamiką
Apibūdinti ir atpažinti sūriųjų vandens ekosistemų įvairovę, išskirti ir palyginti pagrindinius tipus ir apsaugos būdus
Apibūdinti ir atpažinti gėlųjų vandens ekosistemų įvairovę, išskirti ir palyginti pagrindinius tipus ir apsaugos būdus
Išskirti veiksnius, lemiančius hidroekosistemų pajėgumą
Analizuoti ir prognozuoti antropogeninio poveikio vandens ekosistemoms pobūdį
Dalyko turinys
1. Gyvybinės sferos ir jų ypatybės. Hidrosfera
2. Pasaulinio vandenyno hidroekosistema
3. Šiltųjų ir šaltųjų: Šiaurės, viduržemyninių, Baltijos jūrų hidroekosistemos
4. Estuarijų klasifikacija, vandens cheminė sudėtis, maisto medžiagų apytaka ir mitybos grandinės, pagrindiniai biotopai, hidrobiontų bendrijų pasiskirstymo dėsningumai
5. Šaltiniai: hidrobiontų sistematinės grupės, rūšinės sudėties ir kiekio kitimas per metus
6. Ežerai: makrofitai, fitoplanktonas, zooplanktonas, zoobentosas, ežerų žuvys
7. Upių biocenozių tipai, planktonas, zoobentosas, nektonas
8. Dirbtiniai vandens telkiniai pasaulyje ir Lietuvoje
1. Gyvybinės sferos ir jų ypatybės. Hidrosfera
9. Žmogaus poveikis vandenų taršai.
9. Žmogaus poveikis vandenų taršai
10. Priemonės vandenų taršos mažinimui
11. Teisinė vandenų apsaugos bazė Europos sąjungoje ir Lietuvoje
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos 36 val. - val.
Seminarai 12 val. - val..
Pratybos 12val. - val.
Iš viso kontaktinio darbo val. 60val.
Savarankiškas darbas 100 val.
Iš viso 160 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Pratybos ir seminarai - 15%,
Individualioji užduotis - 15%
Koliokviumas - 20%
Egzaminas - 50 %
Literatūra
Pagrindinė literatūra
1. 2020 Hidroekosistemų įvairovė ir apsauga VDU Virtualioji aplinka (Moodle)
2. 2008 Raškauskienė A. Hidroekosistemų įvairovė ir apsauga: mokomoji knyga. http://eia.libis.lt/isteklius.php?url=http://www.asu.lt/nm/l-projektas/hidro/titlas.htm
3. 2000 Sinkevičius S. Epikontinentinės jūros ekologija. V. 196 p. 2
4. 2008 Grybauskienė, V., Baltijos jūra, pakrančių apsauga, Kaunas: Ardiva. http://dspace.lzuu.lt/handle/1/445
5. 2003 Baltijos jūros aplinkos būklė. 143 p 4
6. 2009 Ruskule A., Kuris M., Leiputė G., Vetemaa M., Zableckis Š. Atrask Baltijos jūrą : spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas https://issuu.com/bef-lithuania/docs/atrask_baltijos_jura_lt_2010/49
7. 2003 Tumas R., Vandens ekologija. K. 352 p. 38
Papildoma literatūra
1. 2014 Žuvų auginimas Europoje. Akademija. 255 p.
2. 2010 European Commission ; Directorate General for Maritime Affairs Fisheries,. Žinios apie jūrą 2020 m. : jūrų duomenys ir stebėjimas pažangaus ir tvaraus augimo labui., Luxembourg: Publications Office.
3. 1996 Žaromskis R.. Okeanai, jūros, estuarijos. V. 293 p.
4. 1998 Dobson M., Frid C. Ecology of Aquatic systems. 222 p
5. 2011 Herring P. The biology of deep ocean. 314 p.
