Autizmo spektro sutrikimai (SPP)

  • Dalyko kodas: SPP2015
  • Dalyko grupė: C
  • Apimtis ECTS kreditais: 4
  • Pavadinimas anglų kalba: Autism spectrum disorders
  • Dalykas atestuotas: 2020
  • Atestacija galioja iki: 2023

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Studijuodami dalyką, grindžiamą personalizuoto ir probleminio mokymosi nuostatomis, studentai įgyja žinių apie autizmo spektro sutrikimo sampratą, etiologiją, rizikos veiksnius, požymius, esminius ugdymo aspektus, ugdymo strategijas; įgyja gebėjimų atpažinti autizmo spektro sutrikimui būdingus bruožus, vertinti vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą, elgesį, komunikavimą, akademinius gebėjimus, numatyti ir, bendradarbiaujant su kitais švietimo pagalbos specialistais ir šeima, taikyti ugdymo strategijų elementus; gebėjimų pritaikyti ir kurti saugią socialinę ir emocinę aplinką.

Dalyko anotacija užsienio kalba

Studying a subject based on personalized and problem-based learning, students will acquire knowledge of the concept of autism spectrum disorder, aetiology, causes, risk factors, signs and characteristics; become familiar with the main educational strategies and educational aspects of persons with autism spectrum disorder; acquire abilities to recognize characteristics of autism spectrum disorder, assess functional behaviour, communication, academic skills; in collaboration with educational support specialists and family be able to plan and implement the elements of educational strategies.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Raidos ir pedagoginė psichologija, specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo pedagogika, negalia dėl intelekto sutrikimų

Dalyko studijų rezultatai

1. Gebės apibūdinti ir paaiškinti autizmo spektro sutrikimo sampratą, etiologiją, rizikos veiksnius, požymius, pagrįsti esminius ugdymo aspektus ir ugdymo strategijas.
2. Gebės atpažinti autizmo spektro sutrikimui būdingus bruožus, vertinti vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą, elgesį, komunikavimą, akademinius gebėjimus, pasirinkti tinkamus vertinimo būdus ir instrumentus.
3. Gebės numatyti ir, bendradarbiaujant su kitais švietimo pagalbos specialistais ir šeima, taikyti ugdymo strategijų elementus, inovatyvias edukacines priemones ir technologijas.
4. Gebės pritaikyti ir kurti saugią socialinę ir emocinę aplinką, atitinkančią vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą, ugdymosi poreikius bei klasės mokinių poreikius.
5. Gebės komunikuoti su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą, atsižvelgiant į jų komunikavimo poreikius ir galimybes.

Dalyko turinys

1. Autizmo samprata, etiologija, rizikos veiksniai, charakteristikos.
2. Vaiko, turinčio autizmo autizmo spektro sutrikimą, teoriniai pažinimo aspektai.
3. Vaikų, turinčių autizmo autizmo spektro sutrikimą, ugdymo strategijų apžvalga: elgesio, psichologinė ir ugdomoji terapija.
4. Bendrosios raidos „skriningas“ , vertinimo instrumentai ir strategijos.
• 5. Papildomas vertinimas: kognityvinių gebėjimų; kalbos ir komunikacijos; savarankiškumo gebėjimų vertinimas, instrumentai ir būdai.
• 6. Funkcinio elgesio vertinimo instrumentai ir vertinimas.
• 7. Sensorinių stimulų apdorojimo vertinimas.
8. Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ugdymas: esminių ugdymo strategijų principai ir jų taikymas.
9. Inovatyvios edukacinės priemonės ir technologijos bei jų taikymas, ugdant vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą.
10. Bendradarbiavimas su ugdytinio šeima ir specialistų komandoje.
11. Aplinkos pritaikymas ir kūrimas. Fizinės ir socialinės aplinkos veiksniai: sensoriniai stimulai, socialinė interakcija.
12. Akademinės veiklos organizavimas ir struktūravimas.
13. Socialinių sąveikų stiprinimas tarp bendraamžių.
14. Komunikavimas su vaikų, turinčiu autizmo spektro sutrikimą ir jo šeima.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos 20 val.
Seminarai 20 val.
Konsultacijos 5 val.
Iš viso kontaktinio darbo val. 45 val.
Savarankiškas darbas 62 val.
Iš viso 107 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kaupiamąjį balą sudaro: grupinis projektas (20 proc.), individualus projektas (30 proc.), egzaminas (testas) (50 proc.).

Literatūra

1. 2014 Kimhi, Y. (2014). Theory of mind abilities and deficits in ASD. Topics in Language Disorders, 34, 329-343. https://www.researchgate.net/publication/269104614_Theory_of_Mind_Abilities_and_Deficits_in_Autism_Spectrum_Disorders
2. 2014 Kimhi, Y., Shoam Kugelmas, D., Agam Ben-Artzi, G., & Bauminger-Zviely, N. (2014). Theory of mind and executive function in preschoolers with typical development versus intellectually able preschoolers with autism spectrum disorder. Journal of Autism and Developmental Disorders, 44(9), 2341–2354. https://www.researchgate.net/publication/261328645_Theory_of_Mind_and_Executive_Function_in_
Preschoolers_with_Typical_Development_Versus_Intellectually_Able_Preschoolers_with_Autism_Spectrum_Disorder
3. 2018 Knight, V. F., Huber, H. B., Kuntz, E. M., Carter, E. W., & Juarez, A. P. (2018). Instructional practices, priorities, and preparedness for educating students with autism and intellectual disability. Focus on Autism and Other Developmental Disabilities, 34(1), 3–14 https://journals.sagepub.com/doi/full/10.1177/1088357618755694
4. 2017 Lukito, S., Jones, C.R.G., Pickles, A. et al. Specificity of executive function and theory of mind performance in relation to attention-deficit/hyperactivity symptoms in autism spectrum disorders. Molecular Autism 8, 60 (2017) doi:10.1186/s13229-017-0177-1 https://molecularautism.biomedcentral.com/articles/10.1186/s13229-017-0177-1
5. 2009 Corbett, B. A., Constantine, L. J, Hendren, R., Rocke, D., & Ozonoff, S. (2009). Examining executive functioning in children with autism spectrum disorder, attention deficit hyperactivity disorder and typical development. Psychiatry Research, 166, 210 -222. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2683039/
6. 2006 Happe, F & Frith, U. (2006). The weak coherence account: Detail-focused cognitive style in autism spectrum disorders. Journal of Autism and Developmental Disorders, 36, 5 – 25. https://www.researchgate.net/publication/7324064_The_Weak_Coherence_Account_Detail-focused_Cognitive_Style_in_Autism_Spectrum_Disorders
7. 2004 Joseph, R.M., & Tager-Flusberg, H. (2004). The relationship of theory of mind and executive function symptom type severity in children with autism. Developmental Psychopathology, 16, 137 – 155. http://www.bu.edu/autism/files/2010/03/Joseph-Tager-Flusberg-20041.pdf
8. 2004 Neilsen, S. L., & Mcevoy, M. A. (2004). Functional Behavioral Assessment in Early Education Settings. Journal of Early Intervention, 26(2), 115–131. https://www.researchgate.net/publication/237970272_Functional_Behavioral_Assessment_in_Early_Education_Settings
Papildoma literatūra
1. 2018 John, T. S., Dawson, G., & Estes, A. (2018). Brief report: Executive function as a predictor of academic achievement in school-aged children with ASD. Journal of Autism and Developmental Disorders, 48(1), 276-283. https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs10803-017-3296-9
2. 2009 Cutting, L. E., Materek, A., Cole, C. A., Levine, T. M., & Mahone, E. M. (2009). Effects of fluency, oral language, and executive function on reading comprehension performance. Annals of Dyslexia, 59, 34–54. https://www.researchgate.net/publication/24362168_Effects_of_fluency_oral_language_and_executive_function_on_reading_comprehension_performance
3. 2000 Hastings, R. P., & Brown, T. (2000). Functional Assessment and Challenging Behaviors: Some Future Directions. Journal of the Association for Persons with Severe Handicaps, 25(4), 229–240. https://www.researchgate.net/publication/250169894_Functional_Assessment_and_Challenging_Behaviors_Some_Future_Directions