Teatro raiškos ugdymas: scenos kalba 2 (MDP)

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Sceninės kalbos ugdymo paskaitų metu studentai ir toliau susipažįsta su balso aparato valdymo galimybėmis, mokomasi taisyklingo kvėpavimo, lavinami balso rezonavimo įgūdžiai, gebėjimai kalbėti įvairiais registrais, pritaikyti balsą įvairiose erdvėse, taisyklingo tarimo, artikuliacijos įgūdžiai, analizuojami vaizdinių „juostos“ kūrimo ypatumai skaitant įvairaus žanro literatūrinius tekstus, nagrinėjami principai, padedantys suvokti, „kaip“ gimsta išraiškinga sceninė kalba, nagrinėjami metodai, padedantys ugdyti išraiškingą vaikų ir jaunimo kalbą scenoje.

Dalyko anotacija užsienio kalba

During the classes of Stage language students get familiarized with voice control capabilities, they learn how to breathe correctly; voice resonance skills, ability to speak in different registers and adapt one’s voice in different environments, skills of correct pronunciation and articulation are developed; creation peculiarities of visual ‘process’ when reading literary texts of various genres are analysed, principles that enable to perceive ‘how’ an expressive stage language is produced are investigated, methods that contribute to the development of expressive stage language of children and the youth are discussed.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Teatro raiškos ygdymas: vaidyba, režisūra

Dalyko studijų rezultatai

Demonstruos žinias apie sceninės kalbos ugdymo būdus ir jų taikymo ypatumus;
Gebės paaiškinti sceninės kalbos principus, prielaidas, stilistinius ypatumus, juos analizuoti, vertinti bendravimo, nuoseklumo, gilaus mokymosi požiūriais.
Gebės reikšti save sceninės kalbos raiškos priemonėmis scenoje, kitoje viešoje erdvėje.
Gebės asimiliuoti paskaitų metu įgytą teorinę ir praktinę patirtį ir panaudoti ją viešajame kalbėjime ir bendravime bei integruoti į teatrinę raišką.
Gebės lyginti, atsirinkti, sisteminti scenos kalbos teorines bei praktines žinias, jas taikyti kitų besimokančiųjų ugdymo ir saviugdos kontekste.

Dalyko turinys

Vaidmens kūrimas sceninės kalbos priemonių pagalba.
Kūrinio pasirinkimo svarba ir personažo reikšmė
Kalbinio intonacinio „žodyno” kaupimas improvizuojant ir perteikiant balsu personažo kalbos garsumą-tylumą, tempą, ritmą, toną(santykį)
Teksto analizė(kūrinio tema, idėja, svarbiausias uždavinys, įvykis, aplinkybės, veikėjai, jų tarpusavio sąntykiai)
Potekstės svarba.
Kalbėjimas personažo vardu(tikslus dėmesio objektas, tinkamas kalbos tempas bei ritmas)
Teksto logikos ypatumai
Kirčių, loginių kirčių, eilėdaros, balso pakėlimo ir nuleidimo, pauzių ir tempo išdėstymas, perteikiant santykį su skaitomu(atliekamu) kūriniu.
Kūrinio stiliaus ypatybių pažinimas
Pasakojimas pirmu asmeniu
Tiesioginės kalbos specifika
Psichologinė pauzė - gyvesnės, natūralesnės, emocionalesnės kalbos elementas
Sceninės kalbos priemonių, galimybių pasirinkimas ir panaudojimas pasirinkto litratūrinio kūrinio skaityme
Toliau gilinami balso raiškos gebėjimai, įtvirtinami taisyklingos tarties, taisyklingo kvėpavimo, balso rezonavimo įgūdžiai kuriant pasirinktą veikėją (tekstą)
Žodžio intonaciją kuriantys veiksniai (vidinių motyvų suvokimas, ritmo energija, kūrinio stilius)
Kūrinio veikėjo kūrimas balsinėm raiškos priemonėm, panaudojant vaidybos elementus, scenos raiškos detales
Sceninės kalbos ryšys su teatrine raiška ir jos priemonių pritaikymas teatrinei raiškai.
Sceninės kalbos ugdyme užkoduotas žaidybinis momentas, artimas vaidybinei prigimčiai.
Žaidimo situacijos kūrimas, atpalaiduojančios nuo baimės, nerimo, kurį sukelia svetimas tekstas
Darbas su tekstais – kompleksinis metodas ne tik balsui, bet ir kvėpavimui, taisyklingai tarčiai ir aiškiai dikcijai ugdyti
Naudojami rankų mostai ir judesiai leidžia giliau kvėpuoti, atpalaiduoja gerklas, padeda laisviau skambėti balsui
Lavinamo dėmesio tikslas – nelieka galimybės formaliam žodžių sakymui
Nagrinėjami metodai, padedantys ugdyti išraiškingą vaikų ir jaunimo kalbą scenoje.
Nagrinėjami principai, padedantys suvokti „kaip“ gimsta išraiškinga sceninė kalba.
Kalbos sceninėje situacijoje pavyzdžių stebėjimas, nagrinėjimas ir vertinimas tikslingo balso raiškos savybių panaudojimo požiūriu.
Pastebėtų trūkumų analzė.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos 32 val.
Seminarai, 16 val.
Savarankiškas darbas 85 val.
Iš viso 133 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Lankomumas ir aktyvumas paskaitų metu (10%), rekomenduojamos literatūros ir papildomų šaltinių internete analizavimas (10%), balso valdymo gebėjimai perteikiant literatūrinius tekstus (20%), taisyklinga tartis ir kirčiavimas (20%), individualus duotos kūrybinės užduoties pristatymas (40%)

Literatūra

1. 2013 Visockaitė S. Sceninės kalbos ugdymas Edukologija
2. 2004 Vaitkevičiūtė V. Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas Šviesa
3. 2001 Kudarauskaitė M. Kalbos balso lavinimas Žalmedis
4. 1991 Čepaitienė G. Kalbos etiketas ir mokykla ŠPI
5. 1989 Pikčilingis J. Kalbos ekspresyvumo būdai ir priemonės Žinija
6. 1988 Jankutė-Šniukienė E. Smulkiosios tautosakos panaudojimas, lavinant scenos kalbos įgūdžius Lietuvos švietimo ministerija
Papildoma literatūra
1. 1997 Bitinienė A. Funkciniai stiliai: sakinio ilgis ir struktura. VPU leidykla
2. 1996 Vengris A. Teatro pašauktieji /Apie lietuviškąjį žodžio ir scenos meną. Deklamatorių menas. Mokslo ir enciklopedijų leidykla
3. 1995 Sirtautas J.V., Sirtautas V.V. Teksto paslaptys.
4. 1993 Sitlistinė teksto charakterisitka /sudarė Župerka K ŠPI
5. 1991 Greimas J. Iš arti ir iš toli: literatūra, kultūra, grožis. Vaga
6. 1991 Bartas R. Teksto malonumas. Vaga
7. 1990 Savickaitė A. Aktoriaus sceniniai gabumai. Vaga