Lietuvos marijonų identiteto raiška pastoracinėje veikloje 1940-1993 metais (Teologija 02 H)
Anotacija
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuolija prieš tris šimtmečius įkurta Lenkijoje. XVIII amžiaus viduryje marijonai įsikūrė Lietuvoje. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, oficiali vienuolynų veikla Lietuvoje buvo nutraukta. Marijonams 1940–1993 m. teko patirti labai įvairias gyvenimo ir darbo sąlygas, kuriomis reikėjo saugoti marijonišką dvasingumą ir savimonę, puoselėti savitą sielovadą. Disertacijoje įvardinti pagrindiniai marijonų charizmos bruožai. Naudojantis šios Vienuolijos konstitucijomis, įstatais ir nurodymais bei pagalbine medžiaga, išryškintas jos savitumas. Pagal pagrindinius identiteto bruožus sudaryti kriterijai, kuriais remiantis, šaltinių tyrimo metu nustatytas marijonų savitumas pastoracijoje. Sukurtas mokslinis tyrimo instrumentas sudarė sąlygas pažvelgti į Lietuvos marijonų identiteto raišką kaip į daugiaaspektį reiškinį bei 1940–1993 m. pastoracijoje įvardyti pagrindinius identiteto bruožus. Sistemingai pristatyta Lietuvos marijonų veikla sudėtingu okupaciniu ir tremčių laikotarpiu bei pastoracijos įtaka Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje bei tremtyje. Daugelis šaltinių panaudoti pirmą kartą ir įtraukti į Lietuvos marijonų veiklos mokslinių tyrimų lauką. Empirinis tyrimas papildo teorinę dalį, jo rezultatai įvardina pačių marijonų, išlikusių liudininkų nuomonę, kokie esminiai elementai yra būdingi marijonų tapatybei, bei jų reikšmę sielovadoje.
Darbą sudaro trys pagrindinės dalys: pirmoji aptaria Marijonų vienuolijos identiteto bruožus, antroji – Lietuvos marijonų sielovados specifiką skirtingais laikotarpiais, kuriuos atspindi skyrių pavadinimai, trečioji – pateikia Lietuvos marijonų pusiau struktūruotų interviu analizės rezultatus. Prieduose pateikiamos lentelės su Lietuvos marijonų, gyvenusių Lietuvoje tiriamuoju laikotarpiu, sąrašais, kokius pavyko nustatyti iš archyvinių šaltinių.
