Emigrantų kvalifikacinės struktūros poveikio šalies ekonomikos augimui vertinimo modelis (Ekonomika 04 S)
Anotacija
Šalims integruojantis į pasaulinę ekonomiką, tampa itin aktualus ne tik migracijos procesas, bet ir su juo susijusios pasekmės. Pripažįstama, kad globalizacijos sąlygota gyventojų migracija – natūralus procesas, tačiau pernelyg dideli jos mastai sukelia neigiamas pasekmes. Emigruojant skirtingos kvalifikacijos gyventojams netenkama nemažos dalies vartotojų, darbuotojų, investuotojų, kurie savo uždirbtus pinigus išleidžia tikslo šalyse, todėl nesukuriama dalis BVP kilmės šalyje. Be to, šalis netenka ekonominio, mokslinio, techninio, inovacinio potencialo. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje fiksuota masinė emigracija, kasmet siekusi vidutiniškai 20–25 tūkst. gyventojų, tuo pačiu šalis pasižymėjo ir didžiausiu neigiamu migracijos saldo, tenkančiu 1000 gyventojų, lyginant su kitomis ES šalimis. Minėtos aplinkybės lėmė, kad emigracija tapo vienu svarbiausių ir kontraversiškiausių pastarojo laikotarpio ekonominių ir politinių diskusijų objektu, todėl skatina vis augantį įvairių sričių tyrėjų susidomėjimą.
Disertaciniame darbe atlikta teorijų, aiškinančių migracijos poveikio šalies ekonomikos augimui, sisteminė analizė. Apibendrinti migracijos poveikio šalies ekonomikos augimui empiriniai tyrimai, įvertinti metodologiniai jų aspektai, išryškinti privalumai ir trūkumai. Pagrįstas emigrantų kvalifikacinės struktūros poveikio šalies ekonomikos augimui modelis. Atliktas migracijos tendencijų ir emigrantų struktūros ES šalyse ir Lietuvoje vertinimas. Parengtas modelis pritaikytas Lietuvos atveju vertinant emigrantų kvalifikacinės struktūros poveikį šalies ekonomikos augimui per visuminių išlaidų komponentes. Atliktas tyrimas parodė, kad visą analizuojamą laikotarpį kvalifikuotų gyventojų išvykimas sąlygoja didesnį neigiamą poveikį šalies visuminėms išlaidoms ir ekonomikos augimui nei nekvalifikuotų gyventojų emigracija.
