Vartojimo pokyčiai Lietuvoje ir jų poveikis aplinkai eurointegracijos kontekste (Ekologija ir aplinkotyra 03 B)
Anotacija
Pagrindinis vykdomos ES sanglaudos politikos tikslas – skirtumų tarp senųjų ir naujųjų narių gyvenimo lygio mažinimas. Sparti ES šalių konvergencija lėmė ne tik naujųjų ES narių spartesnį ekonomikos augimą, bet ir spartų vartojimo didėjimą, kuris kelia didelę grėsmę aplinkos kokybei. Todėl Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje yra suformuluotas bendras strateginis uždavinys, kad augant ekonomikai, poveikis aplinkai turi augti bent perpus lėčiau nei gamyba ir vartojimas.
Darbo tikslas – išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių ir aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesus, nustatyti Lietuvos socio-ekonominių veiksnių įtaką vartojimui ir įvertinti vartojimo pokyčių poveikį aplinkai bei gyventojų elgsenos palankumą aplinkai lemiančius veiksnius.
Darbe kompleksiškai išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių bei aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesai. Nustatyta, kad Lietuva pagal visus socio-ekonominius rodiklius artėjo ES senbuvių link, tačiau pagal rūgštinančių medžiagų emisijas net viršijo jų lygį. Spartus išlaidų augimas lėmė esminius vartojimo struktūros pokyčius, kai išlaidos prabangos prekėms augo itin sparčiai ir tai sumažino išaugusio vartojimo poveikį aplinkai. Tiesioginis vartojimo poveikis aplinkai augo žymiai lėčiau (išskyrus transporto taršą) nei vartojimas arba išvis neaugo.
Žmonių elgsenos palankumą aplinkai lemia jų bendrųjų vertybių pripažinimas, pagrindinių aplinkos problemų svarbos vertinimas bei pasiryžimas prisiimti atsakomybę už aplinkos problemų sprendimą. Tad siekiant sumažinti vartojimo poveikį aplinkai, būtina suteikti gyventojams daugiau žinių apie aplinkos problemas bei ugdyti jų pasiryžimą savo kasdiene elgsena prisidėti prie aplinkos problemų sprendimo.
