Revoliucinės kultūros eksperimentas Lietuvoje (1927–1935 m.) (Istorija 05 H)
Anotacija
“Trečio fronto” žurnalas (1930-1931 m.) ir jo leidėjų grupė yra susilaukusi plataus literatūrologų ir istorikų dėmesio. Visgi, galimos naujos tyrimų perspektyvos, leidžiančios sukonstruoti platesnį šios grupės veiklos kontekstą bei įvesti naujus personažus – aktorius ir menininkus. Dėl to pats reiškinys įvardijamas kaip revoliucinės kultūros eksperimentas, netolygiai vystęsis tarp 1927 ir 1935 m. Tyrimo objektu tapo apie dvidešimt herojų. Jų biogramų lyginamoji rekonstrukcija atskleidė išskirtinę draugystės ryšių įtaką politinių-socialinių pažiūrų tapsmui bei viešajai veiklai. Dauguma šios grupės narių mėgino tapti komunistų pakeleiviais. Lietuvos komunistų partijos vadovybė Maskvoje ir Lietuvoje nesutarė kaip vertinti šį šliejimąsi. Visgi nulėmė neigiamos nuostatos ir šliejimosi pastangos buvo sužlugdytos. Šis aspektas esamoje istoriografijoje nebuvo iki šiol atskleistas. Mažuma analizuojamos grupės aktyvistų tapo nemarksistinio socializmo šalininkais, o jų išskirtinai sunki veikla buvo paženklinta emigracijos ir kalėjimo bausmių. Egzistuojanti istoriografija pabrėžia trečiafrontininkų komunistinio pakeleiviavimo aspektą, bet šiame tyrime analizuojamų personažų atžvilgiu laikomasi platesnės kairėjimo perspektyvos. Taigi, iki šiol tyrinėtojų nepanaudotos archyvinės medžiagos gausa leido papildyti trečiafrontininkų istorijas naujais faktais, įvesti naujų personažų, išplėsti kontekstus bei siūlyti naujus jų veiklos vertinimus.
