Istorinių veiksnių nulemta lietuviška ir verstinė jaunimo literatūra šiuolaikinėje Lietuvos literatūros sistemoje: analizė pagal Itamar Even-Zohar sistemų teoriją (Filologija 04 H)
Anotacija
Tik paskutiniaisiais dvidešimtojo amžiaus dešimtmečiais jaunimo literatūra sulaukė didelio knygų leidėjų bei literatūros kritikų dėmesio visame pasaulyje. Šioje disertacijoje daugiausia dėmesio skiriama dabartinei jaunimo literatūros situacijai Lietuvoje, atsižvelgiant į istorines šalyje vykusias permainas, kurios varžė romanų, skirtų būtent skaitytojams-paaugliams, raidą, arba, atvirkščiai, ją skatino. Pagrindinis šios disertacijos tikslas yra apžvelgti jaunimo literatūros – tiek lietuviškos, tiek verstinės – aspektus Lietuvos rinkoje, atsižvelgiant į istorinį kontekstą, apimantį sovietines ir posovietines sąlygas. Atlikta trijų dalių analizė. Pirma, pasitelkus Itamar Even-Zohar sukurtą teorinį literatūros sistemų studijavimo modelį, apžvelgiama sovietinė literatūros sistema ir jos istorinis vystymasis nuo pat spalio revoliucijos. Ta pati teorija padeda paaiškinti, kaip susiformavo sovietų Lietuvos literatūros sistema šalies okupacijos metais, nuo antrojo pasaulinio karo iki 1990 m. Galiausiai, I. Even-Zohar įžvalgos pritaikomos pokyčiams, įvykusiems Lietuvos literatūros sistemoje po nepriklausomybės atkūrimo. Išvadose akcentuojama, jog žvelgiant į daugelio vakarų šalių kultūrinę raidą, pastebima, kad dabartiniai romanai paaugliams yra neabejotinai susiję su ankstesnių laikotarpių kūriniais. Tačiau Lietuvoje nebuvo sklandaus prieškarinės kultūros literatūros sistemos perėjimo į sovietų Lietuvos sistemą, o vėliau, atkūrus nepriklausomybę, į Lietuvos literatūros sistemą.
