Individualūs ir situaciniai veiksniai, kaip subjektyviai suvokiamų patyčių darbe, rizikos ir saugos elementai (Psichologija 06 S)
Anotacija
Patyčių darbe reiškinys buvo pripažintas kaip vienas svarbiausių stresogeninių darbo aplinkos veiksnių. Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, rodančias poreikį patyčių darbe prevencijai, pagrindinis darbo tikslas buvo įvertinti individualių ir situacinių veiksnių, kaip potencialių subjektyviai suvokiamų patyčių darbe rizikos ir saugos elementų sąsajas pavienėse ir kompleksinėse analizėse, kurių rezultatai galėtų būti pritaikomi formuluojant pirminės ir antrinės psichosocialinės prevencijos strategijas. Disertaciniame darbe keltos prielaidos, grįstos teoriniais Darbo reikalavimų kontrolės modelio (Karasek, 1979), Transformacinės lyderystės (Bass & Avolio, 1993) ir Individualiosios psichologijos (Adler, 1964) teorijų principais.
Tyrimo, atlikto vienoje, didelėje, paslaugų sektoriui priklausančioje organizacijoje, duomenų analizė atskleidė didesnę situacinių veiksnių (t.y. transformacinio vadovavimo, darbo kiekio ir tempo, savarankiškumo darbe, dalyvavimo, galimybių mokytis) reikšmę aiškinant patyčias darbe lyginant su individualiais veiksniais (t.y. gyvenimo stilius, problemų sprendimas, kaip konfliktų sprendimo stilius). Duomenų analizė taip pat parodė, jog ryšiai tarp reiškinių gali keistis (stiprėti ar silpnėti) priklausomai nuo situacinių aplinkybių ir individualių skirtumų. Taigi, siekiant tinkamai įvertinti potencialias subjektyviai suvokiamų patyčių darbe priežastis, reikalinga jas tirti kompleksiškai, t.y. atsižvelgiant į individualius ir situacinius aspektus bei jų sąveiką.
