Modernaus filosofinio teksto ribinės formos ir stiliai (Filosofija 01 H)
Anotacija
Tarpdisciplininėje disertacijoje, kuri susieja filosofijos istoriją, literatūros filosofiją ir literatūros teoriją, tyrinėjamas moderniųjų laikų filosofinis tekstas, eksperimentavimas ribinėmis diskurso formomis ir stiliais. Dėmesys sutelkiamas į tas filosofinės poetikos formas (esė, autobiografija, dienoraštis), kurios ryškiausiai atskleidžia modernaus filosofinio diskurso pokyčius. Ribinių naratyvų kūrimo problema parodo akademinio ir neakademinio teksto suartėjimą bei griežtų ribų panaikinimą. Disertacijoje lyginama filosofinės ir meninės tiesos samprata Richardo Rorty, Martino Heideggerio, Ludwigo Wittgensteino, Friedricho Nietzschės filosofijoje, atliekama esė formos ir eseizmo fenomeno kritinė refleksija Georgo Lukácso, Theodoro Adorno, Roberto Musilio darbuose. Taip pat nagrinėjami pamatiniai esė formos skirtumai Frencio Bacono ir Michelio de Montaigno filosofijoje. Pasitelkiant kritinius, rekonstrukcinius metodus disertacijoje plačiau eksplikuojama moderniosios filosofijos autonaratyvaus teksto stilistinė raiška Nietzsche-ės, Søreno Kierkegaardo, Franzo Kafkos kūriniuose, analizuojama svarbiausių stilistinių elementų (citatos, (auto)ironijos, pseudonimo / kaukių, pakartojimo) įtaka filosofuojančio individo komponuojamiems pasakojimams. Tyrime nustatyta, jog asmens tapsmui aprašyti reikalinga nauja kalba ir žodynas, todėl ribinės modernaus filosofinio diskurso formos išryškina mąstančiojo subjekto biografiškumą, įtvirtina autoriaus tapatybės kūrimo klausimą, o asmens gyvenimo istoriją pradeda tematizuoti kaip lygiavertę filosofinės refleksijos problemą.
