Tomas Venclova

Garbės daktaras / Honorary Doctor (Suteiktas vardas 2010-02-24)

Prof. Tomas Venclova – iškilus poetas, intelektualas, publicistas, literatūros tyrinėtojas, Jeilio universiteto profesorius, garsus sovietmečio laikų disidentas, pasirinkęs emigranto ir pasaulio piliečio dalią. Jo poezija patenka į XX ir XXI a. lietuvių poezijos aukso fondą, o gausūs vertimai į įvairias užsienio kalbas liudija apie tarptautinį poeto pripažinimą. VDU garbės daktaro regalijos jam įteiktos 2010 m.

Tomas Venclova gimė 1937 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje. Vilniaus universitete baigęs lituanistikos studijas dirbo istorijos fakultete. Dar būdamas visai jaunas Tomas Venclova parašė mokslinės fantastikos knygas „Raketos, planetos ir mes“ bei „Golemas, arba dirbtinis žmogus“.

1975 m. pavasarį Tomas Venclova  komunistų partijos centro komitetui parašė „Atvirą laišką“, kuriame pareiškė: „Komunistinė ideologija man tolima ir, mano manymu, didele dalimi klaidinga. Jos absoliutus viešpatavimas atnešė mūsų šaliai daug nelaimių. Informaciniai barjerai, represijos, taikomos kitaip manantiems, stumia visuomenę į stagnaciją, o šalį į atsilikimą. Tai pražūtinga ne tik kultūrai.“ 1975 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę.

1977 m. išvyko į JAV. Už „veiksmus, nesuderinamus su SSSR piliečio vardu“, tais pačiais metais jam atimta pilietybė. Gavęs politinį prieglobstį JAV, dirbo universitetuose, 1985 m.  Jeilio universitete apgynė filosofijos daktaro laipsnį. Vakaruose išleistas jo poezijos rinkinys „98 eilėraščiai“ (1977), susidedąs iš eilėraščių, buvusių „Kalbos ženkle“, ir niekur dar nespausdintos poezijos. 1978 m. Tomui Venclovai už šį rinkinį įteikta Vinco Krėvės literatūrinė premija. 1979 m. išleista jo poezijos vertimų knyga „Balsai“. Vėliau eilių ir vertimų spausdinta periodikoje. Išeivijoje jam daug padėjo J. Brodskis. Poetus jungė pasipriešinimas totalitariniam režimui, poezijos samprata, vertimai. Trečiasis draugijos narys – VDU garbės daktaras Č. Milošas.

T. Venclova yra tarptautinio masto poetas, susilaukęs plataus pripažinimo. Tai išskirtinis, išeivijoje gyvenąs lietuvis poetas, kurio kūrybą kitataučiai taip gausiai verčia į savo kalbas. Tomo Venclovos eilėraščių yra pasirodę angliškai (vert. D. McDuff), rusiškai (J. Brodskis), lenkiškai (Cz. Milosz, S. Baranczak, W. Woroszylski), vengriškai (D. Tandori) ir kt. 1980 m. Tomas Venclova dalyvavo „Poetry International“ festivalyje Roterdame, kur jo kūryba išversta į kelioliką kalbų, įskaitant arabų ir japonų.

Tomas Venclova ne tik žymus poetas, bet ir eseistas, išleidęs Vakaruose dvi knygas: „Lietuva pasaulyje“ (1981) ir „Tekstai apie tekstus“ (1985). Ne viskas šiose knygose eseistika: jose ir pusiau mokslinių darbų, ir publicistikos. 1998 m. Vilniuje išėjo eilėraščių knyga „Reginys iš alėjos“, 2000 m. – interviu knyga „Manau, kad…“.  T. Venclova yra išvertęs A. Achmatovos, B. Pasternako, J. Brodskio, T. S. Elioto, G. Gene, O. Mandelštamo, D. Thomo, A. Jarry kūrybos.

Šiuo metu gyvena ir dirba New Havene (JAV), tačiau suspėja dalyvauti ir Lietuvos gyvenime. Jo moralinis angažuotumas ir jautri poetinė klausa atsispindi publikacijose Lietuvos nacionalinių mažumų tema, miesto ir miestietiškumo, kitais aktualiais šiandieninės gyvensenos klausimais. Už aktyvią pilietinę poziciją 2010 m. T. Venclovai suteiktas metų Tolerancijos žmogaus vardas. Su VDU šį iškilų tautietį sieja priklausymas Atkuriamajam Senatui, apsilankymai universitete ir čia skaitytos paskaitos.

T. Venclova yra apdovanotas tarptautiniu Vilencijos (Slovėnija) prizu už literatūrą, Lietuvos nacionaline premija, Baltijos žvaigžde Sankt Peterburge, „New Culture of New Europe“ ženklu Lenkijoje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Šv. Kristoforo statulėle, Poetinio Druskininkų rudens Jotvingių premija. Profesorius pagerbtas garbės daktaro vardais Liublino, Krokuvos Jogailaičių, Torūnės universitetuose, taip pat yra Lenkijos akademijos tarptautinis narys.