Vaikų kalbos fonotaktikos raida (Filologija 04 H)
Anotacija
Disertacija siekiama išanalizuoti ketverių–aštuonerių metų amžiaus vaikų fonotaktikos ypatybes taikant išgalvotų žodžių pakartojimo testą. Tiriamąją medžiagą sudaro 480 ketverių–aštuonerių metų tipinės kalbos raidos vaikų testo duomenys, rinkti Kauno miesto, Kauno rajono ir Kauno apskrities miestų darželiuose ir mokyklose.
Disertacijos tyrimas atliktas taikant ir derinant tarpusavyje keletą metodų: skersinio pjūvio metodu sudaryta tiriamųjų imtis, eksperimentiniu metodu (išgalvotų žodžių pakartojimo testu) rinkta tyrimo medžiaga, kuriai analizuoti taikyti klaidų analizės, gretinamasis ir statistiniai metodai.
Tyrimo rezultatai atskleidė pagrindines garsų junginių ir skirtingos struktūros žodžių įsisavinimo ypatybes:
• lytis neturi statistiškai reikšmingos įtakos fonotaktikos dėsnių įsisavinimui;
• amžius lemia garsų, jų junginių ir skirtingos struktūros žodžių įsisavinimą;
• garsų ir jų junginių ištarimo tikslumas priklauso nuo žodžio struktūros: tiksliai garsą ištarti sunkiau ilgesniuose žodžiuose ir žodžiuose, turinčiuose priebalsių samplaiką;
• vaikų taikytos žodžių tarimo paprastinimo strategijos atskleidė pagrindines garsų ir jų junginių tarimo ypatybes, būdingas skirtingo amžiaus vaikams.
Darbo rezultatai gali būti aktualūs ir naudingi rengiant praktines kalbos lavinimo užduotis tipinės kalbos raidos vaikams, taip pat logopedams ir spec. pedagogams galėtų būti naudingi dirbant ir su kalbos sutrikimų turinčiais vaikais. Šio tyrimo metodologija ir tyrimo rezultatai turi perspektyvą tapti tolimesnio mokslinio darbo pagrindu tiriant vaikų, turinčių kalbos sutrikimą, ir / ar dvikalbių / daugiakalbių vaikų lietuvių kalbos fonotaktikos dėsnių įsisavinimo ypatybes.
