Piemenavimo kultūra Lietuvoje XX amžiuje – XXI amžiaus pradžioje (Etnologija 07 H)
Anotacija
Disertacijoje analizuojamas piemenavimo kultūros tęstinumas ir kaita kintančios bei globalėjančios šiuolaikinės kaimo gyvensenos sąlygomis. Tyrimo tikslas – atskleisti piemenavimo kultūros ypatumus XX a. – XXI a. pr. ir parodyti jų kaitą tiek kaimo kasdienybės, tiek ir šventinės tradicijos kontekstuose. Disertacija daugiausia grindžiama etnografinių ekspedicijų medžiaga, autorės surinkta 2007–2012 m. Atliktas tyrimas parodė, kad piemenavimo kultūra yra natūrali visuminio tradicinio kaimo kultūros paveikslo dalis, kuriame kaimo kasdienybė yra tampriai persipynusi su šventine kaimo tradicija. Piemenavimo kultūros bei su ganymu susijusios šventinės tradicijos kaitos dinamika yra glaudžiai susijusi su kintančiomis geopolitinių, socialinių, kultūrinių faktorių sąlygotomis kaimo gyvensenos formų transformacijomis. Kiekvienam konkrečiam etnografiniam regionui unikali ekonominių, socialinių, kultūrinių sąlygų visuma suformuoja ir šias sąlygas atitinkančias gyvulių ganymo formas. Keičiantis gamybinio ūkio formoms, plečiantis žemės ūkio industrializacijai, veikiant kultūros globalizacijai, tradiciniam kaimui būdingos ganymo formos ir su jomis susijusios šventinės apeigos laipsniškai nyksta, tačiau paskiri piemenavimo kultūros elementai išlieka individualiam tapatumui svarbiuose istorinės atminties funkcionavimo mechanizmuose ir sėkmingai panaudojami tiek palaikant šventines tradicijas, tiek prekybos marketinge.
