Kapitalizmo Lietuvoje tipologinė analizė institucinės kaitos diskurso aspektu (Sociologija 05 S)
Anotacija
Disertacijoje tiriamos sąlygos vykti Lietuvos politinės ekonomijos institucijų kaitai ateityje. Analizuojamos penkios institucinės sferos: darbo santykiai, profesinis mokymas ir švietimas, įmonių valdymas, santykiai tarpo įmonių ir santykiai įmonių viduje. Argumentuojama, kad Lietuvos politinės ekonomijos institucinė sąranga nėra stabili, ir daroma prielaida, kad jos kaita vyks pagal tris galimus scenarijus. Pagal pirmąjį ir antrąjį scenarijus vyks artėjimas prie vieno iš kapitalizmo įvairovės prieigoje išskiriamų kapitalizmo idealiųjų tipų, įgyjant vis daugiau liberaliai rinkos ekonomikai arba koordinuotai rinkos ekonomikai būdingų institucinių bruožų. Pagal trečiąjį scenarijų, Lietuvos politinės ekonomijos institucinė sąranga išliks mišri ir nesusiformuos idealiesiems tipams būdingas institucijų komplementarumas. Disertacijoje taikoma diskurso metodologinė prieiga, pagal kurią institucijų kaitos ateityje priežastiniu veiksniu ir indikatoriumi yra politinės ekonomijos veikėjų diskursas, o sąlygas diskurse artikuliuojamai kaitai vykti sudaro esamų institucijų komplementarumas ir priklausomybė nuo tako. Esamos institucinės sąrangos analizės ir empirinio kokybinio diskurso tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos politinės ekonomijos institucijų kaitos sąlygas charakterizuoja „neatitikimas“ tarp vizijos, pagal kurią Lietuva turėtų artėti prie suinteresuotų grupių koordinuojamos rinkos ekonomikos, ir galimybių tokią viziją įgyvendinti esamoje institucinėje tikrovėje. Objektyvios institucinės sąlygos yra palankesnės liberaliai rinkos ekonomikai būdingų institucijų plėtrai, tačiau diskurse vyrauja neigiamos nuostatos rinkos koordinavimo atžvilgiu.
