Darbuotojų lojalumas švietimo organizacijai profesinio rengimo kaitos kontekste (Edukologija 07 S)
Anotacija
Švietimo organizacija, reaguodama į nuolatinės kaitos keliamus iššūkius, savo ruožtu turi atsiliepti į išorės ir vidaus paskatas keistis, sudarydama sąlygas augti naujai išsimokslinusiai, daug naudingų žinių sukaupusiai kartai, gebančiai jas taikyti praktikoje (Abbot 1991, Arends 1998, Dalin 1999, Hargreaves 1999, Slater, Tankiss 2004). Šiuolaikines profesinio rengimo reformas iššaukia objektyvios, visam pasaului būdingas technikos, technologijos ir darbo procesų kaitos tendencijos, staigūs ekonominiai pokyčiai, kurių įtakoje pakinta žmonių veiklos bei jų profesinių santykių pobūdis (Laužackas, 2005), tačiau pokyčiai švietimo organizacijoje nevyks, jei juose nedalyvaus švietimo darbuotojas kaip pokyčių tarpininkas (Овчинникова, 2003). Tačiau švietimo organizacija atsiduria dar ir požiūrio į darbuotoją ir švietimo organizacijos tarpusavio ryšio kaitoje. Šį ryšį Hargreaves (2002), Ковров (2004), Овчинникова (2003), Tim, Helen (2005), įvardina darbuotojo lojalumo švietimo organizacijai ryšiu. Vadinasi, lojalumas yra vienas iš darbuotojo ir organizacijos santykių harmonizavimo veiksnių, kai švietimo organizacija ir darbuotojas įsivelia į vertybių, tikslų, siekių ir interesų konfliktus (Schono 1983). Šioje vietoje Ковров (2004), įžvelgia asmens ir organizacijos ryšio kaitą, kuomet už lojalumą organizacijai buvo tikimasi pastovumo ir aukštesnių pareigų. Tačiau, ką reiškia būti organizacijos nariu, jeigu ribos netvirtos, vaidmenys susipynę, o užduotys nuolat keičiasi? Kas atsitinka individualioms karjeroms ir ateities investicijoms, jei trūksta aiškumo, tikrumo ar pastovumo? Rasti atsakymą padėjo kiekybinis ir kokybiniai tyrimai: 1. Globalizacijos ir profesinio rengimo sąsajų analizė atskleidė esminius profesinio ugdymo kaitos aspektus ir profesinės mokyklos veiklos strategijas, siejamas su politinio ir socialinio gyvenimo pokyčiais ir pagrindiniais šios visuomenės ištekliais – žmonių žiniomis bei gebėjimais. 2. Lojalumo sampratos tarpdisciplininė analizė leidžia formuluoti prielaidą apie skirtingų sampratų/konstruktų egzistavimą toje pačioje socialinėje erdvėje, apibendrinus šios analizės rezultatus vadybiniu aspektu atskleidė nuoširdaus įsitraukimo reikšmę, siekiant organizacijos tikslų bei darbuotojų suvokimo, kad jie turi platesnę perspektyvą svarbą ir išryškino pagrindinius lojalumo veiksnius – organizacija, atliekamas darbas, darbuotojas, organizacijos vadovas bei lojalumo esmę tai laisvo žmogaus aktas ir įsipareigojimas. 3. Edukologinės literatūros analizės rezultatai leidžia teigti, kad švietimo organizacija yra specifiška ne tik savo paskirtimi, tikslais, veikla ir jos dalyviais, atliekamomis funkcijomis bei siekiamais rezultatais, bet ir darbuotojų lojalumo formavimosi ir palaikymo procesų prasme.4. Disertacinio tyrimo procese taikyta empirinio tyrimo metodologija grindžiama švietimo organizacijos ir darbuotojo santykio problematiškumo analize profesinio rengimo kaitos kontekste bei lojalumo ir lojalaus darbuotojo sąvokų analize, teorinės analizės metu pasirengta ir patikslinta darbuotojo lojalumo švietimo organizacijai samprata, kuri leido apibūdinti švietimo organizacijos specifiškumą, išryškinti lojalumo raiškos formas, nustatyti veiksnius, identifikuoti darbuotojo lojalumo organizacijai formavimosi ir palaikymo sąlygas.5. Empirinio tyrimo rezultatai ir jų apibendrinimas atskleidė darbuotojo lojalumo švietimo organizacijai raiškos ypatumus, lojalumo formavimosi ir palaikymo veiksnius profesinio rengimo praktikoje, patvirtino, kad švietimo organizacijos ir jos darbuotojo tarpusavio ryšiai yra dinamiški, o darbuotojo lojalumo formavimuisi būdingas etapiškumas.
