Verslo ir mokslo bendradarbiavimas – investicija į biotechnologijos ateitį Lietuvoje

Šiandien biotechnologijos daro didelę įtaką mūsų gyvenimo kokybei – pradedant tikslesne ligų diagnostika, baigiant švaresne pramonės produktų gamyba ir tvaresniais žemės ūkio sprendimais. Tuo metu pasaulyje vyraujančios informacinių technologijų ir biotechnologijos vystymo tendencijos, skatina ir spartų biotechnologijų pramonės ir tyrimų sektoriaus augimą Lietuvoje – metiniam šios srities augimui viršijant 20 %, jaučiamas didelis kvalifikuotų specialistų poreikis.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Biotechnologijos ir farmacinės analizės magistro studijų programos studentės Ugnės Gabrytės, galimybė jau pirmaisiais studijų metais įgytas žinias pritaikyti praktiškai atliekant tyrimus moderniose laboratorijose, studijų tarpdiscipliniškumas, darbas su aukštą kvalifikaciją turinčiais dėstytojais ne tik padeda geriau įsisavinti žinias, bet ir skatina jaunųjų mokslininkų savarankiškumą.

„Ši studijų programa yra daugiakryptė ir apima technologijų, gyvybės ir gamtos mokslų sritis. Studijuojantieji turi ypač plačias įsidarbinimo galimybes biomedicinos, maisto, žemės ūkio, aplinkos biotechnologijų mokslo ir gamybos įstaigose bei įmonėse. Gilinti savo žinias magistro studijų programoje renkasi aukštųjų mokyklų absolventai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio”, – sako Biotechnologijos ir farmacinės analizės studijų programos komiteto pirmininkas, profesorius habil. dr. Audrius Sigitas Maruška.

Studijų variklis – laboratoriniai tyrimai

VDU studentė Ugnė pasakoja, jog mokykloje jai didelį įspūdį palikusios chemijos pamokos nulėmė merginos norą gilintis į gyvąjį pasaulį ir biotechnologijų sritį.

„Biotechnologijos šiuo metu vystosi ypač sparčiai ir turi didelį potencialą sveikatos, aplinkosaugos ir maisto pramonės sektoriuose. Šias studijas taip pat pasirinkau dėl to, kad mane sudomino biotechnologų indėlis sprendžiant globalias problemas”, – tikina studentė, šiuo metu savo mokslinius tyrimus ir žinias gilinanti Biotechnologijos ir farmacinės analizės magistro studijų programoje.

Ugnė Gabrytė (asmeninio archyvo nuotr.)

Fitoterapija, vaistinių augalų ar kitų natūralių produktų taikymas medicinoje, vaistinių preparatų kūrime, ar, bendrai, žmogaus gyvenimo ir sveikatos kokybės gerinime – pagrindinės merginą dominančios temos. Ji džiaugiasi, jog studijų programoje nemažai dėmesio yra skiriama būtent natūralių produktų kokybės ir biologinių savybių vertinimui.

„Studijų programoje dalykus dėsto mokslininkai, kurių atliekami tyrimai bendrine prasme yra susiję ne tik su analizės metodų vystymu, bet ir su antimikrobinių, antioksidacinių ar priešvėžinių savybių turinčių augalų paieška”, – teigia studentė, savo mokslinius tyrimus taip pat tęsianti šioje srityje.

Ugnės teigimu, šiandieniniame pasaulyje ryškiausia biotechnologijų sritis yra terapinių baltymų ar kitų preparatų gamyba pasitelkiant genetinės inžinerijos metodus.

„Tokiu būdu biotechnologijos vaidina svarbų vaidmenį žmogaus sveikatoje ir keičia mediciną – biotechnologija medicinoje suteikia galimybę kurti personalizuotas gydymo strategijas, atsižvelgiant į kiekvieno paciento savybes, o farmacinė biotechnologija leidžia sukurti farmacinius produktus, tokius kaip antibiotikai, vakcinos ar monokloniniai antikūnai, skirtus tirti ir gydyti ligas”, – paaiškina studentė.

Pasak Biotechnologijos ir farmacinės analizės magistro studijų pirmakursės, biotechnologijos yra svarbios ir aplinkos apsaugai – biotechnologiniai įrankiai padeda kurti tvaresnius pasėlius ir optimizuoti gamtos išteklius. „Tai apima ir mikroorganizmų bei jų fermentų panaudojimą užterštoms ekosistemoms atkurti, taikant bioremediacijos (gyvųjų organizmų panaudojimą teršalų skaidymui – aut. past.) procesus”, – tyrimų tematiką apibūdina Ugnė.

Biotechnologijos prisideda prie globalių problemų sprendimo

VDU studentės teigimu, biotechnologijos stipriai prisideda ir prie tokių globalių problemų, kaip klimato kaita ar didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams, sprendimo.

„Žalioji biotechnologija yra viena iš svarbiausių priemonių, padedanti analizuoti klimato kaitos priežastis ir spręsti pasekmes, bei siekiant spręsti tokias problemas, kaip užtikrinti geresnį žmonių aprūpinimą maistu, maisto saugą ar kuriant tvarius ūkius mažinti žemės ūkio poveikį aplinkai. Produktai, sukurti biotechnologiniais metodais, gali prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo. Pavyzdžiui, vienas žinomiausių biotechnologinių sprendimų maisto saugai užtikrinti yra genetiškai modifikuoti organizmai. Didžioji dauguma visuomenės į juos vis dar žiūri nepatikimai, tačiau augalai yra genetiškai modifikuojami siekiant, kad jie pasižymėtų tokiomis savybėmis, kaip atsparumas kenkėjams, ligoms ar aplinkos veiksniams”, – moksliniais faktais dalinasi Ugnė bei pabrėžia, jog tokiu būdu padidinamas derlius ir sumažinamas cheminių pesticidų, kenksmingų žmonėms, naudojimas, bei pagerinama produkcijos kokybė.

Ugnė Gabrytė (asmeninio archyvo nuotr.)

Anot studentės, dar vienas sprendimas šiai problemai spręsti yra pasėlių maistinių medžiagų kiekio didinimas. „Biotechnologijų pagalba buvo sukurti visiems gerai žinomi „auksiniai ryžiai“ su padidintu beta karoteno, iš kurio organizme sintetinamas vitaminas A, kiekiu. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip buvo išspręsta maistinių medžiagų trūkumo problema”, – pasakoja Ugnė.

Ji taip pat priduria, kad biotechnologijų taikymas padeda įgyvendinti žiedinės ekonomikos, apimančios medžiagų ir gaminių perdirbimą ar pakartotinį panaudojimą kuo ilgesnį laikotarpį, tokiu būdu prailginant gaminių gyvavimo ciklą, principus. „Tai leidžia iš biologinių atliekų kurti produktus, tokius kaip biodegalai, pašarai ar fermentai, mažinti taršą ir tausoti gamtos išteklius”, – apibūdina studentė.

Kaip dar vieną globalią problemą mergina išskiria dėl neatsakingo ir beatodairiško antibiotikų vartojimo augantį bakterijų atsparumą antibiotikams. „Kadangi bakterijų nebeveikia jau egzistuojantys antibiotikai, tampa sudėtinga gydyti infekcines ligas. Į pagalbą pasitelkiant biotechnologinius metodus, kuriami nauji antibiotikai – taikant bioinformatikos principus kuriamos naujų antibiotikų, efektyviai slopinančių bakterinių ligų plitimą, klasės. Šiuo atveju, neišvengiamas ir dirbtinio intelekto panaudojimas – pasitelkiant jį kuriamos junginių, pasižyminčių antimikrobinėmis savybėmis, struktūros”, – vardija Ugnė.

Augaluose slypi atsakymas į daugelio ligų gydymą

Universitete Ugnė ne tik studijuoja, bet ir vykdo mokslinius tyrimus – taikydama mikrobiologinius ir instrumentinius analizės metodus ji, kartu su dr. Rūtos Mickienės ir kitų mokslininkų pagalba, tęsia dar bakalauro studijų metu pradėtą augalo paprastosios garšvos (lot. Aegopodium podagraria L.) biologinių savybių tyrinėjimą.

„Mano tyrimai yra susiję su augale randamomis veikliosiomis medžiagomis, jo ekstraktų ir eterinių aliejų antimikrobiniu poveikiu. Kaip jau minėjau, šiuolaikiniame pasaulyje aktuali problema – bakterijų atsparumas antibiotikams, sąlygoja atlikti augalų, sintetinančių antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčių junginių, paiešką. Tikimės, jog atliekami tyrimai bent šiek tiek prisidės prie šios problemos sprendimo”, – sako jaunoji mokslininkė.

VDU Gamtos mokslų fakulteto laboratorija (Jono Petronio nuotr.)

Studentę šioje srityje labiausiai žavi ir domina augaluose bei jų junginiuose slypintis terapinis potencialas, jų gebėjimas gydyti ligas ar malšinti jų sukeltus simptomus. „Mano nuomone, žmonės dažnai neatkreipia dėmesio į aplinkoje esančius augalus ir kai kuriuos iš jų laiko piktžolėmis, neįvertindami tame augale randamų junginių, turinčių naudingų savybių. Manau, kad kiekvienas augalas turi potencialą išgydyti tam tikras ligas, ar atlikti prevencinį vaidmenį ligų atsiradime. Todėl norėčiau plėsti visuomenės akiratį, supažindinti su natūraliais produktais ir įrodyti, kad net ir kiemuose randamos piktžolės gali turėti terapinių savybių. Mano tikslas – prisidėti prie moksliškai pagrįstų, efektyvių ir natūralių produktų kūrimo”, – ateities planais dalinasi Ugnė.

Verslo parama kuriant šiuolaikišką mokslo tyrimų bazę

Kalbėdama apie praktinę studijų pusę, studentė labiausiai išskiria darbo laboratorijoje patirtį, kuri leidžia ne tik geriau planuoti tyrimus, eksperimentus, susipažinti su laboratorine įranga, bet ir teorines žinias iškart pritaikyti praktikoje. Už suteiktas galimybes atlikti savo mokslinius tyrimus VDU Instrumentinės analizės atviros prieigos centro laboratorijose, ji sako labiausiai esanti dėkinga studijų programos vadovui prof. habil. dr. A. S. Maruškai.

Prof. habil. dr. Audrius Sigitas Maruška (Eriko Ovčarenko nuotr.)

„Dar vienas studijų išskirtinumas yra jų tarpdiscipliniškumas – studijuojame įvairius instrumentinius analizės metodus, mikrobiologiją, farmacinę biotechnologiją ir net įvairius kokybės standartus ir visų mokslų tarpusavio ryšį. Smagu, kad paskaitų metu sužinomą informaciją galime pritaikyti ir kasdieniniame gyvenime. Pavyzdžiui, mokydamiesi apie farmacijos preparatų ar maisto kokybės standartus, išmokstame atidžiau tikrinti maisto produktų sudėtį ar suprasti, kokios cheminės medžiagos slypi kasdien naudojamuose daiktuose – taip studijų metu mes ugdome kritinį mąstymą”, – teigia Ugnė bei papildo, jog studijų metu įgytų žinių pritaikymas ne tik laboratorijoje, bet ir kasdienėje rutinoje daro šias studijas ypač prasmingas ir įdomias.

Prie galimybės kiekvienam studijų programos studentui ugdyti praktinius įgūdžius prisideda ir universiteto socialiniai partneriai, o programos dėstytojų tarpe dirba ekspertai iš biotechnologijos mokslo ir pramonės institucijų.

„Siekiant išlaikyti studijų kokybę, šioje srityje yra labai svarbu didelį dėmesį skirti praktinių įgūdžių lavinimui, o tam yra būtina universitete turėti šiuolaikišką mokslo tyrimų bazę. Socialiai atsakingas verslas visame pasaulyje aktyviai remia universitetus dalyvaudamas ugdant jaunąją specialistų kartą ir plėsdamas šiuolaikinę mokslo tyrimų infrastruktūrą akademinėse institucijose. Vystant tokį bendradarbiavimą VDU Instrumentinės analizės atviros prieigos centras yra gavęs paramos įranga ir laboratorine infrastruktūra iš įvairių pasaulyje gerai žinomų įmonių, tokių kaip „Hewlett Packard/Agilent Technologies”, „Astra Zeneca”, „MERCK”. Praėjusiais metais svari modernios tyrimų infrastruktūros parama gauta iš Tarptautinės kompanijos „ESCO Medical Technologies”. Na, o šiuo metu įmonės „Thermo Fisher Scientific Baltics” iniciatyva rūpinamasi vardinių Priešsrovinės ir pasrovinės biotechnologijos (ang. Upstream and down stream biotechnology) laboratorijų įkūrimu VDU”, – mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarbą apibūdina prof. A. S. Maruška.

VDU Gamtos mokslų fakulteto laboratorija (Jono Petronio nuotr.)

Pasak profesoriaus, tai bus dar vienas kokybinis žingsnis vystant biotechnologijų mokslinius tyrimus ir studijas universitete. Įmonės „Thermo Fisher Scientific Baltics” universitetui padovanotą įrangą sudaro spektrofotometrai, tėkmės citometrai, baltymų ir DNR elektroforezės įranga, elektroforezės gelių skenavimo ir dokumentavimo įranga. Artimiausiu metu yra numatyta vykdyti įmonės darbuotojų organizuotus mokymus universiteto darbuotojams, skirtus dovanotos įrangos panaudojimui moksliniams tyrimams biotechnologijos srityje. Profesorius A. S. Maruška pabrėžia, jog tiek studentai, tiek universiteto darbuotojai džiaugiasi tokiu verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimu bei parama ir rūpesčiu Lietuvos jaunąja biotechnologijos specialistų karta.

Jam pritaria ir studentė Ugnė, teigdama, jog toks bendradarbiavimas yra labai naudingas ruošiant aukštos kvalifikacijos specialistus. „Gabus specialistas turi mokėti naudotis pažangiais tyrimų aparatais. Tokios įmonių investicijos didina studijų kokybę ir motyvuoja toliau gilintis į biotechnologijų sritį”, – verslo indėlį į jaunųjų mokslininkų ugdymą apibūdina studentė.