VDU ŽŪA absolventams – skatinamosios stipendijos, premijos ir prizai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) birželio pabaigoje nuvilnijo diplomų įteikimo šventė 2023-iųjų laidos absolventams. Ceremonijos metu gausių aplodismentų sulaukė puikius gebėjimus pasirinktose srityse pademonstravę bakalaurai: kraštovaizdio dizainerė Gabrielė Černiauskaitė, agronomas Vilius Juodzevičius, ekologijos magistras Povilas Stankūnas. Jiems  kartu su studijų baigimo diplomais įteiktos solidžios skatinamosios stipendijos bei premijos. Šių apdovanojimų steigėjai – Vydūno jaunimo fondas, VšĮ „Ekoagros“, VDU Žemės ūkio akademijos absolventų Ievos ir Arno Radzevičių šeima.

VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ įsteigti prizai atiteko Miškininkystės studijų programos absolventams Aušrinei Žolynaitei, Mindaugui Strigui, Jurui Zaukevičiui.

Skautų veikloje atrasta gamta ir noras kurti atvedė į kraštovaizdžio dizaino studijas

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Kraštovaizdžio dizaino studijų programos absolventei Gabrielei Černiauskaitei kartu su diplomu įteikta Vydūno jaunimo fondo Stasės Cukuraitės ir Vaclovo Tallat-Kelpšos vienkartinė vardinė stipendija. Absolventės baigiamasis darbas „Druskininkų istorinio „Saulės tako“ atnaujinimo projektas“ įvertintas puikiai.  Pernai Gabrielė kartu su grupės drauge Tanita Šalomskaitė tarp patyrusių kūrėjų komandų sėkmingai pasirodė ir prestižiniame Nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas 8“.

G. Černiauskaitės kūrybos principai – ekologiškumas, siekis atskleisti natūralios gamtos grožį, t. y. vertybės, kurias formuoja studijos VDU ŽŪA.

Mergina pasakoja, kad kuomet baiginėdama mokyklą ėmė ieškoti universitetinės studijų programos, jungiančios kūrybą ir gamtą, tokią vienintelę rado VDU Žemės ūkio akademijoje.

„VDU Žemės ūkio akademijos mokomoji bazė man buvo tikras atradimas. Nesitikėjau, kad galėsiu realiai čiupinėti čia augančias retųjų augalų kolekcijas, tyrinėti prieš kelias dešimtis metų aukščiausio lygio kraštovaizdžio architektų sukurtas kompozicijas, augančias akademinio miestelio erdvėse. VDU ŽŪA išskirtinumas ir yra tai, kad visų programų studentai skatinami mokytis iš gamtos“, – pastebi pašnekovė.

G. Černiauskaitė yra ir aktyvi skautė. Vydūno jaunimo fondas Akademinio skautų sąjūdžio iniciatyva 1952 m. įsteigtas Čikagoje (JAV). Jo tikslas – skatinti studentus ne tik siekti aukštų akademinių rezultatų, bet ir aktyviai dalyvauti studentų mokslinėje ir visuomeninėje veikloje. S.Cukuraitės ir V.Tallat-Kelpšos vardinė stipendija suteikiama puikių studijų rezultatų pasiekusiems Lietuvoje studijuojantiems aktyviems bei reikšmingiausias agronomines tradicijas puoselėjantiems studentams.

„Tikiu, kad septyniolika skautavimo metų mane atvedė būtent čia, kur esu. Stovyklavimas, gamtos pažinimas ir organizacijoje stipriai ugdomos vertybės augino manyje meilę supančiai aplinkai ir paskatino studijuoti kraštovaizdžio dizainą. Mokydamasi, vaikščiodama gatve ar miškuose visada nešiojuosi savyje tą mažą skautuką, kuris vieną kartą apsigyvenęs, žmogaus niekada jau nebepalieka. Manau, kad akademiniai pasiekimai ir aktyvi visuomeninė veikla yra glaudžiai susiję, todėl džiaugiuosi ir esu dėkinga, tapusi šios vardinės stipendijos laureate“, – neslepia džiaugsmo G. Černiauskaitė.

Ateities tikslas – darna tarp ūkininkavimo ir bitininkavimo

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto absolventas Vilius Juodzevičius, pelnęs Ievos ir Arno Radzevičių įsteigtą skatinamąją stipendiją, teigia, jog tai visų pirma darbštuolių Lietuvos bičių triūso įvertinimas, paskata rudenį imtis magistrantūros studijų ir toliau gilintis į bitininkystės problematiką.

„Buvau trylikametis, kai viešėdamas pas senelius Anykščiuose jų namo palėpėje aptikau seną, 1933 m. išleistą akademiko Jono Kriščiūno vadovėlį „Bitininkystė“. Tai buvo pirmoji knyga gyvenime, kurią perskaičiau su užsidegimu. O netrukus namo į Marijampolę parsivežiau ir pirmąjį senelio dovanotą avilį“, – pasakoja pašnekovas, pastebėdamas, kad šis pomėgis pirmuoju pasirinkimu jį atvedė ir į VDU ŽŪA Agronomijos fakultetą.

Šiuo metu Viliaus bityne yra 40 avilių. Ir tai jau pamažu įsibėgėjantis verslas. Kaip besikuriantis jaunasis ūkininkas V. Juodzevičius Anykščių rajone valdo ir apie 20 ha plotą, kurį jo tėvai yra įsigiję prieš keliolika metų.

Vilius svajoja ateityje sukurti išskirtinį ūkį, kuriame augtų bitėms palankiausi augalai ir vyktų edukaciniai užsiėmimai būsimiesiems bitininkams. Su vienminčių būreliu prieš keletą metų Vilius įkūrė Lietuvos jaunųjų bitininkų asociaciją „Gintarinis spiečius“ ir mūsų šaliai su „Gintarinio spiečiaus“ komanda atstovavo tarptautinėse jaunųjų bitininkų varžybose Jungtinėje Karalystėje.

Savo bakalauro baigiamajame darbe vaikinas, be abejo, taip pat gilinosi į  bitininkystės temą. Vilius tyrė, kokią įtaką vabzdžiai apdulkintojai daro aliejinių ridikų sėklų derliui. „Savo darbu norėjau parodyti, kad ūkininkai, skeptiškai vertinantys bičių naudą, labai klysta. Mano ateities tikslas pasiekti, kad tarp intensyvaus ūkininkavimo ir bitininkavimo vyrautų darna“, – teigia V. Juodzevičius,  su šypsena atskleidžiantis, kad baigiamajam darbui renkant duomenis, t .y. skaičiuojant su bičių pagalba gautas ridikų sėklas, prašė ir grupės draugų pagalbos – vienam šį monotonišką darbą būtų tekę dirbti 64 val.

Juodzevičaus pelnytos stipendijos steigėjai I. ir A. Radzevičiai teigia, jog jų šeimos tikslas – VDU ŽŪA Agronomijos programos studentus motyvuoti nuoseklioms studijoms, eksperimentams, žemės ūkio ateities vizijos modeliavimui bei gilesnei mokslinei veiklai. Kartu ši stipendija ir grąža savajai Alma Mater už į juos pačius dėstytojų įdėtas pastangas bei noras savo pavyzdžiu įkvėpti ir kitus VDU ŽŪA alumnus skatinti jaunuosius kolegas.

I. ir A. Radzevičiai teigia šiuolaikinį žemės ūkį vertinantys kaip vieną perspektyviausių bei imliausią originaliausioms idėjoms sritį. Jų įsitikinimu, į sektorių besiveržiantis dirbtinis intelektas, skaitmenizacija, robotizacija, vis tikslesnės technologijos bei augantis kokybiško maisto poreikis reikalauja ir ateityje reikalaus vis didesnio skaičiaus sąžiningų, išsilavinusių, tarpdisciplininių žinių įgijusių specialistų.

Akademinis irklavimas ir puikūs akademiniai rezultatai – suderinama

I. ir A. Radzevičių nuomonei visiškai pritaria VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis, už puikiai įvertintą baigiamąjį darbą įteikęs šios įstaigos įsteigtą piniginę premiją VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto magistrui Povilui Stankūnui.

„Mūsų įstaigos padaliniuose dirba būrys VDU ŽŪA absolventų. Didžioji jų dauguma – agronomai. Tačiau „Ekoagros“ idėja ir tikslas – ekologiškumas. Todėl premiją už puikiai įvertintą baigiamąjį darbą skiriame jaunajam ekologijos specialistui, norėdami patvirtinti, kokia svarbi yra ši profesija“, – teigia T. Demikis.

Šiųmetę VšĮ „Ekoagros“ premiją pelnęs P. Stankūnas yra mūsų nacionalinės akademinio irklavimo rinktinės narys, pasaulio jaunimo irklavimo vicečempionas ir Europos jaunimo čempionato bronzos laimėtojas. Vaikino tikslas – atstovauti Lietuvai ir varžytis dėl medalių kitąmet Paryžiuje vyksiančiose Vasaros olimpinėse žaidynėse. Tačiau tai Povilui nesutrukdė pasiekti puikių studijų VDU ŽŪA rezultatų ir į Galvės ežerą, kuriame treniruojasi, pažvelgti nauju žvilgsniu.

„Lietuvos sporto centro irklavimo bazė – Galvės ežeras ir jo prieigos – išskirtinė vieta ne tik Europos, bet turbūt ir viso pasaulio mastu. Irkluoju jau trylikti metai ir seniai ramybės nedavė klausimas, ar Lietuvoje darome viską, kad apsaugotame ne tik šią unikalią vietą, bet ir visą mus supančią gamtą nuo neigiamo žmogaus veiklos poveikio. Viena vertus, Galvės ežero aplinkosaugai skiriamas  didelis dėmesys ir daugeliui veiklų nustatyti griežti apribojimai. Tačiau tuo pačiu metu ežere plaukioja begalė benzinu varomų laivų, teršiančių orą ir vandenį. Todėl turi būti kuo sparčiau vystomos žaliosios technologijos, padedančios apsaugoti vandens išteklius“, – įsitikinęs kalba pašnekovas, pastebintis, kad norint Galvės ežere rengti tarptautines varžybas, privalu laikytis Tarptautinės irklavimo federacijos reikalavimo akredituotoje laboratorijoje periodiškai atlikti vandens kokybės tyrimus. Jei šie rezultatai bus prasti, tarptautinės varžybos Lietuvoje nevyks.

Baigęs sportininko karjerą P. Stankūnas savo ateitį planuoja susieti su klimato kaitos iššūkių valdymu ir taip panaudoti magistrantūroje įgytas žinias. Povilas neabejoja, kad verslo įmonėms, patiriančioms vis didesnį spaudimą dėl aplinkos taršos bus reikalingi specialistai, gebantys pasiūlyti inovatyvius aplinkosaugos sprendimus.

Geriausių baigiamųjų darbų autoriams miškininkams – įsimintinų įspūdžių atnešiantys prizai

VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ originalius prizus – skrydį oro balionu – skyrė trims absolventams, parengusiems geriausius baigiamuosius darbus. Tai – miško ekologinės vertės didinimo požiūriu aktualų darbą „Skirtingomis sąlygomis pasodintų paprastojo buko (Fagus sylvatica L.) želdinių analizė“ parengusiai Aušrinei Žolynaitei, miško atkūrimo ir medynų formavimo požiūriu svarbią temą „Medyno tankumo įtaka dirvožemio savybėms eglynuose ir pušynuose“ išgvildenusiam Jurui Zaukevičiui ir miško želdinių nuo elninių žvėrių daromų pažaidų apsaugos požiūriu svarbią temą „Valstybinės miškų urėdijos Švenčionėlių regioninio padalinio želdiniuose naudotų apsaugos priemonių efektyvumo analizė“ išanalizavusiam Mindaugui Strigui.