VDU tyrimas: kokios tendencijos vyrauja EP narių komunikacijoje?

Pastaruoju metu daug kritikos sulaukė ir žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrė dėl savo homofobiškų komentarų tiesioginėje transliacijoje socialiniame tinkle „Facebook“ neseniai iš Europos Parlamento liberalų frakcijos pašalintas Europos Parlamento (EP) narys V. Uspaskich. Nors šis politikas išrinktas EP nariu Lietuvoje, vis tik Lietuvos gyventojai jį labiau atpažįsta kaip Darbo partijos lyderį nei kaip EP narį.

„Tai nestebina, nes anksčiau atliktas V. Uspaskich „Facebook“ paskyros trijų 2019 metų paskutiniųjų mėnesių pranešimų monitoringas parodė, kad EP problematika šios platformos politiko paskyroje skelbiamuose pranešimuose yra itin reta. Iš 39 paskelbtų pranešimų tik du buvo susiję su EP problematika, iš kurių viename buvo kalbama apie EP rezoliuciją dėl vaikų teisių, o kitame apie Europos Komisijos rinkimus“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros doc. dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.

VDU Regionistikos katedros doc. dr. Sima Rakutienė pasakoja, kad įvairūs mokslo tyrimai patvirtina, kad Europos Sąjungos (ES) piliečiai nesidomi ES problemomis. Šiuos pastebėjimus patvirtina ir žemas rinkėjų aktyvumas EP rinkimuose bei viešosios nuomonės apklausos, skelbiančios, kad apie 45-40 proc. europiečių nurodo, jog jie nežino, kaip veikia ES. Taigi, EP, kaip institucija, dažnai susiduria su iššūkiais, kaip perduoti informaciją apie EP pasiekimus visuomenei. „Atrodo, kad EP nariams taip pat vis dar nelengva rasti būdų, kaip pagerinti savo matomumą tarp ES piliečių, nors EP vaidmuo bei politinis autoritetas po Lisabonos sutarties ir didėja“, – tikina doc. dr. S. Rakutienė.

Pasak VDU mokslininkių, visa tai atkreipia dėmesį į aktualius klausimus – kaip nerinkiminiu metu su rinkėjais bendrauja EP nariai bei kiek jų komunikacija prisideda prie EP kaip institucijos ir jų pačių kaip EP narių matomumo bei žinių apie ES gausinimo atstovaujamų rinkėjų gretose? Taip pat – kokios tendencijos vyrauja Lietuvoje rinktų EP narių komunikacijoje?

Siekiant atsakyti į klausimus, Vytauto Didžiojo universitetas atliko mokslinį tyrimą (projekto Nr. S-LIP-19-65, finansuoja Lietuvos mokslo taryba), kuriame analizavo EP narių „Facebook“ paskyras ir rėmėsi VDU užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie Lietuvoje rinktų EP narių komunikaciją su rinkėjais.

Naujos tendencijos ir socialinių medijų spąstai

„Kaip atskleidžia įvairūs tyrimai, EP nariai stengiasi neatsilikti nuo pagrindinių visuomenės tendencijų. Skirtingų EP kadencijų duomenys rodo, kad socialinių medijų naudojimas tarp EP narių išaugo. Jei 2009 m. tik 33 proc. EP narių naudojo socialines medijas, tai 2015m. naujos kadencijos EP nariai jau naudojo jas daug aktyviau ir plačiau“, – apibendrina  VDU  docentė I. Unikaitė-Jakuntavičienė.

Pasak jos, Europos Parlamento Skaitmeninių tendencijų apklausa 2015 m. parodė, kad 88 proc. EP narių yra „Facebook“ vartotojai, o 76 proc. jų turi ir „Twitter“ paskyras. „Iš tuomet apklaustų 100 EP narių net 96% tvirtino, kad jų pagrindinė komunikacijos ir ryšių palaikymo su atstovaujamais rinkėjais platforma yra „Facebook“. Be „Facebook“ ir „Twitter“ kaip įgyjanti populiarumą platforma nurodyta ir „LinkedIn“, kuria naudojosi 28% tuometinių EP narių. Be šių platformų EP nariai, užpildę klausimyną, teigė, jog komunikacijai su rinkėjais dar naudoja asmenines interneto svetaines (80 proc.), naujienlaiškius (48 proc.) ir tiesiogines vaizdo transliacijas (32 proc.)“, – papildo doc. dr. S. Rakutienė ir teigia, kad tiesioginės komunikacijos svarba internete ir socialinių medijų platformose šioje EP kadencijoje dar labiau išaugo dėl Covid-19 pandemijos ir karantino.

Ar jums pakanka informacijos apie Lietuvoje išrinktų Europos Parlamento narių darbus?

Šaltinis: Spinter Research, 2020

Kaip komunikuoja Lietuvoje rinkti EP nariai?

„Atliktas Lietuvoje rinktų EP narių komunikacijos tyrimas rodo, kad didžioji dauguma Lietuvoje rinktų EP narių puikiai suvokia komunikacijos su rinkėjais svarbą ir jai skiria nemažai dėmesio, naudodami įvairius komunikacijos kanalus. Visi kalbinti septyni šios kadencijos EP nariai kaip vieną iš svarbiausių komunikacijos kanalų, dirbant nutolus nuo atstovaujamų rinkėjų, įvardino  socialines medijas, kurios įgalina nuolatos operatyviai pristatyti savo veiklas platesnėms rinkėjų grupėms“, – teigia doc. dr. I. Unikaitė-Jakuntavičienė, tačiau pripažįsta, kad Lietuvoje rinktiems EP nariams svarbios ir kitos komunikacijos formos, t.y. tiesioginiai vizitai ir susitikimai su rinkėjais įvairiose bendruomenėse, kurie leidžia artimiau pažinti rinkėjus, konkrečiau atsakyti į jiems rūpimus klausimus, taip pat ir tradicinė žiniasklaida, o ypač regioninė, kuri pasitelkiama kai norima pasiekti vyresnio amžiaus rinkėjus.

„2019-2020 m. atliktas EP narių, rinktų Lietuvoje, „Facebook“ paskyrų monitoringas atskleidė, kad visi vienuolika EP narių turi savo paskyras (asmenines, arba specialias kaip politikų). Taigi tikėtina, kad visi parlamentarai pritaria savo kolegai Švedijos liberalų EP nariui Fredrick Federley, teigiančiam, kad, politikui nenaudoti socialinių medijų dialogui bei bendravimui su rinkėjais būtų tas pats kaip rašytojui nenaudoti žodžių“, – sako VDU Regionistikos katedros doc. dr. S. Rakutienė.

VDU mokslininkių manymu, Lietuvoje rinktų EP narių  pozicija naudoti „Facebook“ sutampa ir su EP nare Katrien van den Broeck, kuri teigia, kad įsitraukimas į skaitmenizuotą komunikaciją yra svarbus ne vien tik jauniems EP nariams, nes ir tokie kaip ji, kai jau virš 60, supranta asmenukės galią.

Populiariausia – A. Maldeikienė

Duomenų rinkimo metu 2020 m. balandžio mėnesį EP narių profiliai turėjo nuo 1000 iki 51,000 sekėjų (vidurkis apie 15,569). Amplitudė gana didelė, bet pastebima, kad didesnis sekėjų skaičius būdingas populiaresnių ir aktyviau kasdien tiesiogiai komunikuojančių politikų paskyroms. Pati populiariausia yra asmeninė A. Maldeikienės paskyra, kuri sulaukia apie 50, 000 sekėjų ir mėgėjų, bet tikrai daug sekėjų turi ir kiti EP naujokai, turintys ilgametę politikos patirtį, pavyzdžiui, A. Kubilius (daugiau nei 24 000 sekėjų) ar R. Juknevičienė (daugiau nei 18 000 sekėjų). Iš kelias kadencijas dirbančių EP narių išsiskiria V. Uspaskich, turėdamas daugiau nei 43 000 sekėjų, kai jo kitų kolegų paskyros neturi ir 10 000 sekėjų.

VDU Regionistikos katedros doc. dr. Sima Rakutienė

 „Kiekybinė ir kokybinė trijų mėnesių laikotarpio paskyrų pranešimų analizė atskleidė, kad politikai yra tikrai aktyvūs ir vidutiniškai parašo kasdien daugiau nei po vieną žinutę. Aktyviausi sekėjai pastebi, kad, pavyzdžiui, A. Maldeikienės viena žinutė vidutiniškai sulaukia apie 140 paspaudimų patinka, 23 komentarų ir 5 pasidalinimų, o A. Kubiliaus viena žinutė aptariamuoju laikotarpiu sulaukė vidutiniškai 155 paspaudimų patinka, 15 komentarų ir 7 pasidalijimų. Mažesnį sekėjų skaičių turinčios paskyros, pavyzdžiui, V. Blinkevičiūtės (4700 sekėjų) nėra itin aktyvios, nes politikė per tris stebėtus mėnesius buvo parašiusi tik 16 žinučių, bet, matyti, kad tos žinutės laukiamos, skaitomos ir sulaukia pasyvesnių reakcijų, nes viena žinutė vidutiniškai sulaukė 187 paspaudimų patinka, 8 pasidalinimų ir tik 7 komentarų“, – rezultatus apibendrina doc. dr. I. Unikaitė-Jakuntavičienė ir papildo, kad minėti skaičiai ir tendencijos rodo, kad aktyvesnės paskyros sugeba sulaukti daugiau reakcijų, o politikai užmezga artimesnius ryšius su rinkėjais, nes šie ne tik, kad spaudžia patiktukus, bet ir įsitraukia į diskusijas, komentuoja. Rečiau rašantys nesulaukia didesnio sekėjų aktyvumo, bet yra matomi ir kaip, pavyzdžiui, V. Blinkevičiūtė, stengiasi, kad kuo plačiau jos žinutės pasiektų rinkėjus, tad informuodama dažnai ragina dalintis pranešimu su draugais.

Kurie iš dabar Lietuvoje išrinktų Europos Parlamento narių, jūsų nuomone, geriausiai informuoja apie savo veiklą ir darbus?

*Galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc. Šaltinis: Spinter Research, 2020.

Kaip matyti, geriausiai gyventojų įvertinta V. Blinkevičiūtė, kuri jau trečią kadenciją dirba EP. Apklausoje dažniau ją įvardijo vidutinių ir mažesnių pajamų grupės atstovai, mažesnių miestų/rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai. A. Maldeikienę dažniau paminėjo 26-55 m. respondentai, didžiausių pajamų grupės atstovai ir miestų gyventojai. R. Juknevičienę  dažniau minėjo didmiesčių gyventojai, o A. Kubilių – vyrai, aukščiausio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų tyrimo dalyviai.

Savęs kaip politiko pristatymas

„Paskyrų turinio analizė atskleidė, kad didžioji dauguma, išskyrus V. Uspaskich (2 žinutės apie EP) ir V. Tomaševski (deja, dėl paskyroje pateikiamos informacijos lenkų kalba nebuvo detaliai analizuota, o bendrai žvelgiant dominavo dalinimasis savo partijos žinutėmis) EP narių siekia derinti žinutes su savo pagrindine veikla – darbu EP, tad talpina nemažai informacijos, susijusios su EP ir ES problematika“, – teigia VDU Politologijos katedros docentė I. Unikaitė-Jakuntavičienė.

VDU Politologijos katedros doc. dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė

Pastebėta, kad didžiausią dalį žinučių, susijusių su EP veikla, analizuotu laikotarpiu talpino J. Olekas (35 žinutės ir 24 iš jų skirtos EP tematikai), P. Auštrevičius, nes jos sudarė 52 proc. visų 68 pranešimų. Nuo jo nedaug atsiliko B. Ropė (iš 42 pranešimų apie 50 proc. apie EP veiklą), R. Juknevičienė (iš 153 pranešimų apie 50 proc. apie EP veiklą). Kitų EP narių žinučių apie EP veiklą dalis buvo šiek tiek mažesnė, bet sudarė ne mažiau kaip trečdalį: A. Kubiliaus apie 40 proc., A. Maldeikienės apie 35 proc., V. Blinkevičiūtės, S. Jakeliūno, L. Mažylio apie 30 proc.

„Pranešimų pateikimo analizė atskleidė, kad daugelis EP narių pasirinko gana patrauklų būdą papasakoti rinkėjams apie svarbiausius EP sprendimus ir savo veiklas – filmuotus vaizdo įrašus, kuriuose per 10 ar kiek daugiau minučių apžvelgia svarbiausius dalykus“, – pasakoja doc. dr. I. Unikaitė – Jakuntavičienė. Tokias apžvalgas daro P. Auštrevičius, A. Maldeikienė, A. Kubilius ir R. Juknevičienė. Pastarieji išsiskiria tuo, kad abu daro bendras apžvalgas-diskusijas. Kitas populiarus būdas svarbiausias naujienas pateikti žinutėmis, papildytomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, o kartais ir vaizdo įrašais iš EP posėdžių. Itin populiaru EP narių paskyrose skelbti apie jų organizuojamus renginius, vizitus, pasidalinti savo tekstais, paskelbtais savo interneto svetainėse ar naujienų portaluose. Kai kurie EP nariai itin koncentruojasi į savęs kaip politiko pristatymą ir mažai skelbia asmeninės informacijos, bet daugiau rašo įvairiomis temomis, kuriomis domisi ir su kuriomis susiduria savo veikloje EP (pavyzdžiui, A. Kubilius), o kai kurie stengiasi derinti politinės veiklos pristatymą su savo asmenybės atskleidimu, kai aptariami ir pomėgiai, laisvalaikis su šeima, sveikinami rinkėjai su šventėmis ar tam tikros profesinės grupės su jų diena (pavyzdžiui, labai populiaru buvo sveikinti mokytojus, o šie pranešimai sulaukė daug reakcijų) bei kitos temos, nesusijusios su politika.

Apibendrindamos tyrimų rezultatus, mokslininkės pateikia išvadą, kad EP narių komunikacija potencialiai gali padidinti rinkėjų susidomėjimą ES politika bei suteikti daugiau žinių apie EP veiklas ir sprendimus, bet tam reikia persvarstyti komunikacijos strategijas, kaip padaryti komunikaciją paprastesnę, patrauklesnę bei kaip įtraukti atstovaujamuosius į nuolatinį domėjimąsi, kas vyksta ES politikoje.