VDU studentė: kokiomis galimybėmis turėtų pasinaudoti studijuojantys
Įtraukusis ugdymas dažnai suprantamas kaip mokymosi procesas, kuriame sudaromos sąlygos dalyvauti ir turintiems įvairias negalias. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos 4 kurso studentė, Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ studentų tarybos prezidentė Gustė Žukauskaitė sako, kad toks supratimas teisingas tik iš dalies, nes aukštosiose mokyklose įtrauktis pasireiškia ir per aktyvų studentų dalyvavimą tiek mokymosi procese, tiek priimant sprendimus.
VDU negalios reikalų vyr. koordinatorė Miglė Janušauskaitė vardija tokio ugdymo privalumus: nuo geresnio psichologinio klimato bendruomenėje iki didesnių galimybių bei perspektyvų studijuojantiems.
Įtraukusis universitetas: nuo dialogo iki išmaniųjų technologijų
M. Janušauskaitė sako, kad atvirumas, dialogas, dėmesys kiekvienam ir bendruomeniškumas yra VDU puoselėjamos vertybės, kuriomis universitetas vadovaujasi savo kasdienėje veikloje nuo pat savo atkūrimo.
„Šiandien VDU vadovaujasi žmogaus teisėmis grįstu negalios modeliu ir įgyvendina „Įtraukių galimybių universiteto“ negalios politiką, kurios tikslas – užtikrinti lygybės ir nediskriminavimo kultūrą universitete, tinkamai pritaikant studijų ir darbo sąlygas ir taip didinti studijų ir darbo prieinamumą asmenims su negalia ar individualiais poreikiais“, – pasakoja negalios reikalų vyr. koordinatorė.
Tačiau įtraukusis ugdymas nėra tik universiteto infrastruktūros pritaikymas žmonėms su negalia, nors tai irgi be galo svarbu.
Kalbėdama apie įtraukųjį universitetą ir įtraukiąsias aukštojo mokslo studijas G. Žukauskaitė sako, kad įtraukiajame ugdyme studentai yra aktyvūs mokymosi proceso dalyviai, atsakingi už savo ugdymosi procesą.
„VDU pasirinkta įtraukiojo ugdymo sistema, kuri reiškia, kad čia siūloma daug įvairių veiklų, skirtingų mokymosi metodų, realių situacijų sprendimo, simuliacijų, praktikos“, – pasakoja ji.
Europos universitetų aljanso „Transfrom4Europe“ Studentų tarybos prezidentė G. Žukauskaitė pabrėžia, kad įtraukiosios studijos reiškia, jog atsakomybė už mokymą(si) tenka ne tik dėstytojui, bet ir patiems studentams, kurie turi visas galimybes dalyvauti diskusijose, įvairiuose projektiniuose darbuose.
Gustė Žukauskaitė (Viktorijos Zaveckaitės nuotr.)
Pašnekovė sako, kad tokiame studijų procese labai svarbios ir išmaniosios technologijos.
„Yra tekę girdėti, kad nors kai kurie universitetai jas ir turi, bet ne visada naudoja. O juk svarbu ne pats turėjimas, bet ir pritaikymas“, – įsitikinusi VDU studentė.
Galimybės įsilieti į universiteto gyvenimą
G. Žukauskaitė džiaugiasi, kad VDU tarpdiscipliniškumas, tarptautiškumas, lankstumas, atvirumas naujovėms yra kasdieninė praktika, o studentai jaučia savo indėlį į aukštosios mokyklos augimą.
Pašnekovė pripažįsta, kad yra profesijų, kuriose reikia daugiau teorinių žinių, tačiau teigia, jog pati studijuodama nuolatos jautė ir tebejaučia atvirą, į dialogą einančią bendruomenę.
„Žinoma, jeigu pats nieko nenorėsi, gali visus studijų metus ir praleisti tyliai kamputyje, lankydamas paskaitas ir atlikdamas tik paprastuosius darbus, kuriuos privalu atlikti, – sako ji ir prisipažįsta, jog pati nėra tokia studentė: – Man labai svarbu ryšys su dėstytojais, bendravimas ne tik paskaitos tema. Džiaugiuosi galėdama įsitraukti į universiteto gyvenimą, nes tai yra bendruomenė, tai yra kultūra. Jei nori būti jos dalimi – VDU tam sudaro visas galimybes, tereikia jomis pasinaudoti.“
G. Žukauskaitė džiaugiasi, kad VDU studentai ir yra universiteto esmė, jo variklis:
„Juk be studentų nebūtų ir universiteto. O įtraukiajame universitete akcentuojamas pats mokymosi procesas ir tai, kaip jis pritaikomas prie individualių studentų poreikių, pasirinkimų, nebūtinai prie fizinės negalios. Čia akcentuojamas ne tik žinių perdavimas – ko nežinome, visada galime sužinoti, – tačiau labai svarbu ugdyti tam tikrus gebėjimus, kaip spręsti problemas, lavinti kritinį mąstymą.“
Artes liberales, praktika įmonėse ir dialogas
G. Žukauskaitė džiaugiasi, kad universitetas, ypač pastaraisiais metais, tapo labiau „pačiupinėjamas“, jame veikia įvairios laboratorijos, centrai, kur tiek dėstytojai, tiek studentai turi visas galimybes atlikti reikiamus tyrimus.
„Nepaisant to, kad stereotipiškai manoma, jog universitete daugiau teorinio mokymo, tačiau mes turime ir labai daug praktinių užsiėmimų, galimybių praktikuotis“, – pasakoja VDU studentė.
Jos vertinimu, praktikų gausa studijuojant yra neįkainojama patirtis:
„Pavyzdžiui, aš, kaip būsima pedagogė, turėjau praktikų kasmet – iš viso jau keturias. Dabar baigus studijas ir jau turint praktinių įgūdžių daug lengviau įsilieti į darbo rinką. Pati irgi jau dirbu pagal specialybę, nors dar studijuoju.“
G. Žukauskaitė sako, kad toks įtraukiojo mokymosi aspektas yra ypač naudingas ir kitose studijų programose:
„Ir sporto studijos, ir studijos Žemės ūkio akademijoje, ir daugybė kitų studijų programų vykdoma kartu su socialiniais partneriais, jų įmonėse studentai atlieka praktikas ir jau studijų metu gali save išbandyti savo profesinėje rinkoje.“
Anot pašnekovės, tai yra puiki galimybė pažinti tiek potencialius darbdavius, tiek savo būsimą profesiją.
„Toks studentas, net ką tik baigęs universitetą, jau geba kritiškai mąstyti, analizuoti problemas ir jas spręsti“, – teigia G. Žukauskaitė.
Ji džiaugiausi, kad VDU artes liberales koncepcija itin atitinka šių dienų aktualijas ir yra dar vienas iš žingsnių link įtraukiojo ugdymo.
„Studentai gali pasirinkti ir kitus dalykus, nebūtinai susijusius su studijų programa. Taip pasiruošiama ne tik specialybei, bet ir gyvenimui, jaunas žmogus turi galimybę plėsti savo pasaulėžiūrą. Beje, pirmosios gretutinės studijos yra nemokamos, o tai daugumai studentų yra didžiulė paskata. VDU suteikiamos tokios galimybės, ir jau nuo studento priklauso, kiek ir ko jis pasiima“, – pastebi pašnekovė.
G. Žukauskaitė pasakoja, kad labai reikšminga ir naudinga, kad VDU į sprendimų priėmimą įtraukia ir studentus:
„Jau daug metų studentai įtraukiami visur, kur matoma jų buvimo prasmė – į įvairias darbo grupes, komisijas. Sprendimų priėmimas vyksta per dialogą, nebūna, kad lemia tik studentų ar tik administracijos nuomone – vyksta diskusijos.
Pašnekovė įsitikinusi, kad universitetas, girdėdamas studentų balsą, tik laimi, nes taip yra gyvas, reaguoja į laikmečio aktualijas ir keičiasi.
Kiekvieno studento situacija unikali
VDU negalios reikalų vyr. koordinatorė M. Janušauskaitė pasakoja, kad universitete siekiama išklausyti ir suprasti visus studentus – ir su negalia, ir su individualiaisiais poreikiais.
„Kiekvieno studento situaciją vertiname kaip unikalią ir drauge su studentu ir administracija ieškome būdų, kaip tinkamai pritaikyti studijų ir (ar) apgyvendinimo sąlygas“, – pasakoja ji.
Miglė Janušauskaitė
Koordinatorės teigimu, VDU yra siekiama sudaryti tinkamas studijų sąlygas ne tik asmenims su negalia, bet ir asmenims be jos, tačiau turintiems individualių poreikių, susijusių su sveikata.
„Vis dažniau dėl studijų proceso pritaikymo kreipiasi studentai, kurie neturi negalios, bet turi kitokių individualių poreikių, susijusių, pavyzdžiui, su disleksija, autizmo spektru, nerimo sutrikimais, depresija“, – apie universiteto kasdienybę pasakoja ji.
Vyr. koordinatorės pastebėjimu, pritaikius studijų sąlygas prie asmens individualių poreikių, mažėja studijų nutraukimo atvejų, vis dažniau studentai ne tik sėkmingai baigia studijas, bet ir tęsia studijas rinkdamiesi kitą studijų pakopą.
Pašnekovė pabrėžia, kad universitetas automatiškai negauna duomenų ir nežino, kurie bendruomenės nariai turi negalią, todėl kiekvienas VDU bendruomenės narys turi asmeninę laisvę ir gali savarankiškai nuspręsti, ar nori apie savo individualius poreikius, susijusius su negalia ar sveikatos būkle, informuoti universitetą.
„VDU tarptautinio konkurencingumo stiprinimas Europos universitetų Transform4Europe aljanso tinkle“ (Nr. 10-005-P-0005).
Naujienų portalo delfi.lt straipsnis
