VDU doktorantei – L. ir F. Mockūnų vardinė stipendija
Rugsėjo 30-ąją gimė lietuvių išeivijos žurnalistas, publicistas, kultūros ir literatūros tyrinėtojas, „Santaros-Šviesos“ federacijos narys, JAV lietuvių mėnraščio „Akiračiai“ įkūrėjas ir redaktorius Liūtas Mockūnas – šiemet jam būtų sukakę 86-eri. Šiandien jo atminimą pagerbia stipendija, skirta VDU studentams arba mokslininkams. Liūto ir jo našlės Francoise Mockūnų vardinė stipendija nuo 2010 metų yra skiriama studijoms arba praktikoms bei mokslininkų stažuotėms užsienyje.
Šių metų stipendijos laureatė – VDU Lietuvos istorijos doktorantė Marija Navickaitė, rengianti disertaciją tema „Lietuvių tautinio judėjimo sąveika su lietuvių emigracija XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje“. Doktorantės teigimu, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose susitelkė gausi lietuvių išeivių bendruomenė, kuri intensyviai sąveikavo su lietuvių tautinio atgimimo judėjimu: kūrėsi organizacijos, leista spauda. Būtent JAV susitelkusi išeivių bendruomenė ir jos veikla tyrimo chronologinėse ribose yra vienas kertinių tyrimo aspektų. Dėl šios priežasties itin aktuali mokslinė išvyka į JAV esančias lietuvių mokslo ir kultūros institucijas bei archyvus. Ten sukaupta su lietuvių organizacijomis ir politine JAV lietuvių veikla XX a. pradžioje susijusi medžiaga, periodikos kolekcijos, asmeninė korespondencija, išeivijos intelektualinio elito dienoraščiai.
Pasak doktorantės disertacijos vadovo, istoriko, VDU profesoriaus pareigas einančio dr. Rimanto Miknio, istoriografijoje aptinkamas žymus skaičius tyrimų, analizuojančių tautinio atgimimo procesus, politinės minties kaitą, tačiau šiuose leidiniuose įvykiai atskleisti daugiausiai per Lietuvoje vykusių įvykių prizmę. Nepakankamai akcentuojama idėjų sklaida išeivijoje, jos ekonominė, politinė bei kultūrinė įtaka tautiniam judėjimui Lietuvoje. Doktorantės atliekamo tyrimo pagrindinė linija susijusi su sąveikomis tarp Lietuvos ir skirtingų lietuvių diasporos centrų, siekiant atskleisti ryšius ir idėjų cirkuliaciją, lėmusią transformacijas abiejose pusėse, tad akivaizdu, kad tyrimo sėkmė didele dalimi priklausys ir nuo galimybės panaudoti šaltinius, kurie yra sukaupti JAV lietuvių emigracijos centruose.
Vieno mėnesio trukmės stažuotę stipendijos laureatė planuoja atlikti Čikagoje veikiančiuose Balzeko lietuvių kultūros muziejuje ir Lituanistikos tyrimo ir studijų centre (Lithuanian Research and Studies Centre).
Stipendija skatina lietuvybės puoselėjimą išeivijoje
Stipendijos idėjos autorė, Liudo Mockūno našlė Francoise Puzyna Mockūnas sako, jog tai ne tik įamžina jos vyro atminimą, tačiau ir leidžia jauniems, gabiems studentams arba mokslininkams parvežti į Lietuvą „gerosios patirties“.
„Jauniems žmonėms būtina keliauti, pagyventi užsienyje, įgyti gyvenimo daugiakultūrėje aplinkoje patirties, kad jie, grįžę į Lietuvą, galėtų ir mokėtų skleisti pažangias idėjas, keisti darbo kultūrą, kurti doros principais paremtą gyvenimą“, – teigė Francoise Mockūnas.
Mecenatės teigimu, stipendija turėtų padėti universitetui plėsti tarptautiškumą, o JAV lietuviams – aktyvinti veiklą Lietuvoje. Ši iniciatyva yra VDU „Pasaulio lietuvių universiteto“ veiklų dalis. Vienas svarbiausių jo tikslų – skatinti bendradarbiavimą tarp išeivijos ir Lietuvos mokslininkų.
L. ir F. Mockūnų stipendija yra skiriama tik gerai besimokantiems universiteto studentams, norintiems pažinti Pasaulio lietuvių diasporą, puoselėti lietuvybę bei skleisti Lietuvos kultūrines vertybes joje, taip skatinant jaunų žmonių mobilumą, daugiakultūrinės patirties augimą.
Liūtas Mockūnas – sektinas pavyzdys
Liūtas Mockūnas ilgus metus gyveno išeivijoje ir visuomet išliko lietuvybės puoselėtoju, aktyviu išeivijos kultūrinio gyvenimo dalyviu. 1949 metais persikėlęs gyventi į JAV, jis įgijo elektros inžinieriaus specialybę, tačiau labai greitai visą savo laiką ir kūrybinę energiją ėmė skirti žurnalistikai ir rašytiniam žodžiui, pavyzdžiui, periodinėje spaudoje – „Margutyje“, „Metmenyse“, „Akiračiuose“.
Net ir būdamas toli nuo Tėvynės, L. Mockūnas rūpinosi okupuotos Lietuvos likimu, gabeno ten likusiai šviesuomenei išeivijos knygas, periodiką. Pasak jį pažinojusiųjų, Liūtas buvo drąsus lyg tikras liūtas – nebijojo kovoti už tiesą, nevengė viešai aštriai pasisakyti, paprieštarauti valdžios struktūroms. Jis iki šiol išlieka sektinas pavyzdys jaunimui, kaip puoselėti lietuvybę svetur ir pritraukti į gimtinę pažangias idėjas.
„Liūtas Mockūnas žavėjo ir stebino universalumu, nesenkančia energija, tolerancija, bet kartu ir aštria plunksna, nuolat inspiruodavo naujus projektus, į juos įtraukdavo ne tik bendraminčius, bet ir būrį jaunimo. Jo nonkonformistinė laikysena ir išmintis daugeliui kultūrinį liberalizmą kaip gyvenimo pagrindą suvokiančių žmonių buvo tikra gyvenimo mokykla“, – pasakoja VDU Lietuvių išeivijos instituto darbuotojai.
L. Mockūnas grįžo į Lietuvą 2005 m. ir čia tuoj pat aktyviai įsijungė į kultūrinę veiklą, dalyvavo įvairiuose renginiuose, rašė apie istoriją, kultūrą, literatūrą, prisidėjo perkeliant „Akiračių“ leidybą į Lietuvą.
