VDU docento dr. T. Berkmano įžvalgos apie piliečių mokslą

Visuomenės ir mokslininkų abipusio bendradarbiavimo principu paremta mokslinė veikla šiandien sutartinai apibrėžiama kaip piliečių mokslas. Šis fenomenas Lietuvoje dar tik pradedamas pažinti, žengiami pirmieji piliečių ir mokslininkų bendradarbiavimo žingsniai. Visuomenės nariai savanoriškai įsitraukia į įvairių gamtos, socialinių ir kt. reiškinių stebėjimą, vykdo duomenų rinkimo kampanijas, pildo mokslininkų parengtus formalizuotus klausimynus, o pastarieji šios pagalbos dėka geba efektyviau vykdyti tyrimus ir plėtoti mokslinį diskursą.  

Piliečių mokslas yra įtraukus ir potencialą turintis reiškinys – apie tai neseniai paskelbtame interviu „Piliečių mokslas: puikus būdas įsitraukti į mokslinius tyrimus“ kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos fakulteto Aplinkotyros katedros profesorė Regina Gražulevičienė.  

„Mokslo pažangą skatintų kuo įvairesnių specialistų įsitraukimas į piliečių bendradarbiavimo su mokslininkais mokslinius tyrimus, tarp jų ir bibliotekininkų“, – į klausimą, kas skatintų progresyvesnį mokslo ir visuomenės dialogą, atsakė profesorė.  

Vykdydama „Erasmus+“ projektą „Universitetų bibliotekos, stiprinančios akademinės bendruomenės ir visuomenės ryšį per piliečių mokslą Baltijos šalyse“ (University libraries strengthening the academia-society connection through citizen science in the Baltics (LibOCS), Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka tęsia interviu ciklą su piliečių mokslo srityje dirbančiais mokslininkais ir šiandien kalbina VDU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentą Tomą Berkmaną.    

Doc. dr. Tomas Berkmanas

Mokslininkas specializuojasi teisės filosofijos, politinės filosofijos, konstitucinės teisės ir teisės aiškinimo bei teisininkų rengimo metodologijos tyrimuose. T. Berkmanas yra VDU tyrimų klasterio „Globalizacijos įtakos teisei tyrimai“ narys, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narys. Taip pat aktyviai dalyvauja kitose veiklose. Yra mokslo žurnalo „Baltic Journal of Law and Politics“ redakcinės kolegijos pirmininkas bei žurnalų „Teisės apžvalga“ ir „Eastern European Journal of Transnational Relations“ rekdacinės kolegijos narys. Daugiau nei 40 nacionalinių ir tarptautinių mokslo publikacijų autorius, rašantis teisininkų rengimo ir etikos, teisės filosofijos bei kitomis temomis bei kviestinis nacionalinių ir tarptautinių konferencijų dalyvis. 2009–2012 metais mokslininkas buvo Lietuvos atstovas Bolonijos universiteto koordinuojamame ir ES (Erasmus-LLP pagrindu) finansuojamame projekte „Menu for Justice: Towards a European Curriculum Studiorum on Judicial Studies“ (JUSTMEN). Ruošė galimybių studiją dėl Vytauto Didžiojo universiteto ir Teksas Tech universiteto II studijų pakopos teisės jungtinių studijų (2011–2012). Taip pat rengė teisininkų etikos reglamentavimo bei etinio ugdymo tobulinimo koncepciją (2012–2014). Šiuo metu T. Berkmanas yra Europos Komisijos patvirtinto Europos universitetų aljanso projekto „Transform 4 European Research and Innovation“ (T4ERI) tyrėjas.  

Gerbiamas Tomai Berkmanai, kaip Jūs apibrėžtumėte piliečių mokslo (citizen science) sąvoką ir jos turinį?    

Kol kas neįsivaizduoju geresnio sąvokos apibrėžimo ir turinio išskleidimo, nei tai yra padariusi Europos piliečių mokslo asociacija.

Ar piliečių dalyvavimas moksliniuose tyrimuose yra būtinas?   

Savaime nėra būtinas, tačiau galimas ir turi daug privalumų.

Kokius tyrimus išskirtumėte, kaip prioritetinius, į kuriuos pirmiausiai reikėtų skatinti piliečius įsitraukti?   

Tokius, kurie nutaikyti į visuomenės/bendruomenių interesų identifikavimą ir efektyvesnį jų realizavimą, poreikį surinkti didelės apimties duomenis bei visuomenės bendro mokslinio potencialo bei mokslinės savimonės kėlimą. Taip pat skatintinas piliečių mokslo skverbimasis į sritis, kurios yra mažiau jo paliestos, tačiau kuriose akivaizdi jo nauda. Pavyzdžiui, tai būtų tyrimai, siejami su išmaniaisiais miestais, jų bendruomenėmis, dauguma socialinių ir/ar humanitarinių mokslų tyrimų ir panašiai.

Koks turėtų būti mokslininkų bei piliečių bendradarbiavimas vykdomo mokslo projekto kontekste? Ar piliečiai tik padeda tyrėjams, rinkdami duomenis, ar reikalingas ir grįžtamasis ryšys: tyrėjai informuoja ir šviečia piliečius, kviečia į viešus rezultatų svarstymus, vykdo mokslo komunikaciją?    

Grįžtamasis ryšys rodo aukštesnio lygmens piliečių mokslą ir yra pageidautinas. Tačiau, kadangi piliečių mokslo iniciatyvų raiška mūsuose vis dar yra problema, bandymas ir pradėjimas vykdyti piliečių mokslo veiklas tiesiog įtraukiant piliečius į duomenų rinkimą taip pat yra skatintinas.

Ar piliečiai turėtų ir galėtų patys formuluoti mokslinių tyrimų klausimus ir teikti savo siūlymus mokslininkams?     

Taip, tačiau bendradarbiaujant su mokslininkais, taip užtikrinant tyrimo moksliškumo ir kokybės  kontrolę.

Kaip Jūs manote, ar piliečiai turėtų ir galėtų teikti paramą moksliniams tyrimams? Pavyzdžiui, piliečiai teikia finansinę paramą, mokslininkams skolina ar dovanoja įrangą, medžiagas ir kt.   

Jeigu tik įmanoma ir yra tokių iniciatyvų, žinoma. Šiuolaikinės išmanios sutelktinio finansavimo ir sutelktinės pagalbos („crowdfunding“ ir „crowdsourcing“) galimybės tai leidžia.

Pasidalykite savo įžvalgomis, kaip būtent piliečių dalyvavimas susijęs su Jūsų vykdomų tyrimų plėtra?    

Šiuo metu esu pradiniame įsitraukimo į piliečių mokslo tyrimus ir veiklas etape. Daugiau dirbu su šios veiklos įgalinimu, palankių sąlygų tam sukūrimu.

Gal galėtumėte įvardinti, kokia visgi ši patirtis? Tik teigiama, ar galėtumėte išskirti ir neigiamų aspektų?    

Kol kas patirtis nėra didelė. Bendrai piliečių mokslo idėją ir visą veiklą vertinu itin teigiamai. Tačiau šiuo metu mano vykdomas tyrimas atskleidžia dviejų greičių status quo Europoje piliečių mokslo srityje. Centrinėje ir Rytų Europoje kol kas daugiau reflektuojama piliečių mokslo svarba ir poreikis tai vystyti, kai tuo tarpu Vakarų Europoje realūs piliečių mokslo procesai jau senokai vyksta, vykdomos veiklos, projektai, jau kurį laiką yra sukurtos ir realizuojamos nacionalinės strategijos ir pan.

Kaip manote, ar piliečių mokslas Lietuvoje yra pakankamai aktualizuotas ir matomas? Ką reikia padaryti, kad piliečių mokslo sklaida būtų lengvesnė ir skvarbesnė?    

Siejant su klausimu/atsakymu į prieš tai iškeltą klausimą, Lietuvoje atėjo laikas nustoti reflektuoti piliečių mokslo svarbą ir poreikį bei skųstis per menka piliečių mokslo realizacija mūsų šalyje, o imtis konkretesnių veiksmų – priimti nacionalinę piliečių mokslo strategiją, kurti realias sąlygas piliečių mokslui, plėsti atitinkamas infrastruktūras, realizuoti realias piliečių mokslo veiklas.

Ar matote mokslininkų, piliečių ir bibliotekininkų, taip pat kitų atminties institucijų darbuotojų bendradarbiavimo ateitį? Ar toks bendradarbiavimas prisidėtų prie progresyvaus mokslo ir visuomenės dialogo bei mokslo pažangos?    

Taip. Manau, kad bibliotekos turi keistis, tapti, šalia viso kito, mokslo komunikacijos bei piliečių įtraukimo į mokslą centrais („hubs“).

Dėkojame gerbiamam VDU Teisės fakulteto docentui Tomui Berkmanui už įžvalgas.   

Besidominčius piliečių mokslo tema kviečiame pasidalyti savo mintimis ir prisidėti prie vykdomo „Erasmus+“ projekto įgyvendinimo. Skirkite minutę savo laiko ir dalyvaukite trumpoje anoniminėje apklausoje. Visi duomenys bus naudojami tik apibendrintai. Anketą rasite čia.