VDU Botanikos sodui – Europos Tarybos tarptautinis pripažinimas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius sulaukė tarptautinio pripažinimo: prisijungė prie vieno iš Europos Tarybos Kultūros kelių ir tapo tarptautinės asociacijos „Aromas Itinerarium Salutis“ (AIS) nariu, taip įvertinant šio VDU padalinio ilgametę, jau šimtmetį besitęsiančią mokslinę, studijų, praktinę ir visuomenės švietimo veiklą.

Europos Tarybos Kultūros keliais vadinami kultūros, švietimo paveldo ir turistinio bendradarbiavimo projektai, kuriais siekiama sukurti ir populiarinti vieną ar kelis maršrutus, kurie būtų grindžiami istoriniu keliu, kultūros koncepcija, pasaulinės svarbos asmenybe ar reiškiniu ir kurie būtų reikšmingi puoselėjant supratimą ir pagarbą bendroms europinėms vertybėms.

VDU Botanikos sodas prisijungė prie Europos istorinių vaistinių ir vaistinių augalų sodų kelio – jau 48-ojo ET Kultūros kelio. Tai – unikali tarptautinė platforma, jungianti simbolines įvairių institucijų vietas: vienuolynų ir visuomenės vaistines, senovines ligonines, istorines bibliotekas ir vaistinių augalų sodus. Iš viso šiai platformai priklauso 23 institucijos iš vienuolikos Europos šalių. VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus kol kas yra vieninteliai iš Lietuvos, įtraukti į šį Kultūros kelią.

Karo metais sodą ketino susprogdinti

„Šiemet minime šimtmetį, kai 1924 m. Botanikos sode buvo pradėta kurti vaistinių, prieskoninių ir medingųjų bei apynių mokslinės kolekcijos. Kuriant Vaistinių augalų skyrių, Botanikos sodo įkūrėjas Konstantinas Regelis pasikvietė vaistininką prof. Kazimierą Grybauską. K. Grybauskas daug keliavo, jo rūpesčiu iš kitų šalių buvo atvežta daug augalų, pradėti jų introdukcijos (perkėlimo), aklimatizacijos procesai. Kolekcijas jis kūrė pagal tarptautinį lygį, kad jas būtų galima pritaikyti ir mokslui, ir studijoms, ir visuomenės švietimui. Jis pirmasis pradėjo ir eterinių aliejų cheminius tyrimus“, – padalinio pradžios istoriją pasakoja VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vadovė prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė.

Pasak profesorės, ketvirtį amžiaus, iki 1949-ųjų, vadovaujant K. Grybauskui, ypatingas dėmesys buvo skirtas vaistinių ir techninių augalų perkėlimui, taip pat – ir diplomatijai. „Lemiamą reikšmę Botanikos sodo išlikimui turėjo K. Grybausko diplomatinė veikla Antrojo pasaulinio karo metu: jis bendraudamas su kareiviais, įpareigotais susprogdinti užminuotą Botanikos sodo teritoriją su pastatais, sugebėjo įrodyti vaistinių augalų gydomųjų savybių svarbą ir panaudojimą gydymui karo metu. Jam pavyko įtikinti karinės vadovybės atstovus, kad vaistiniai augalai galės kompensuoti vaistų stygių armijai“, – pažymi prof. habil. dr. O. Ragažinskienė.

Savigyda – pavojinga tendencija

Mokslininkė pasakoja, kad vienas svarbiausių šiuo metu vykdomų tyrimų jos vadovaujamame skyriuje – gausinti vietinę florą naujomis augalų rūšimis, pagal tyrimų duomenis rengti mokslines rekomendacijas vaistinių augalų augintojams ir pagrįsti vaistažolininkystės mokslo koncepciją.

„Dabar visuomenėje labai madinga savigyda vaistiniais augalais, o tai labai pavojinga. Daug kam atrodo, kad čia „tik žolelės“, ir jos nieko blogo nepadarys. Tai labai bloga tendencija. Vaistinius preparatus gali saugiai skirti tik specialistas“, – sakė ji.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, medicinoje naudojama 35–70 tūkstančių augalų rūšių, o tai sudaro 14–28 proc. visų augalų rūšių skaičiaus. Europos farmacijos pramonėje naudojama 900–1200 augalų rūšių. Todėl, pasak profesorės, didėjant vaistinės augalinės žaliavos kokybės ir augalų biologinės įvairovės išsaugojimo reikalavimams, vaistinių augalų introdukcija ir aklimatizacija, jų auginimas ir išsaugojimas jų vietose tampa vis svarbesni. VDU Botanikos sodas įpareigotas koordinuoti augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimą pagal augalų grupes: vaistinių ir aromatinių augalų, dekoratyvinių augalų.

Patikima informacija apie vaistinguosius augalus – botanikos soduose

Mokslinės institucijos, taip pat ir botanikos sodai, yra vaistinių augalų gamtinių išteklių kaupimo, saugojimo, tyrinėjimų koordinaciniai centrai. Todėl, anot prof. dr. O. Ragažinskienės, džiugu, kad į tokius centrus tarptautinį dėmesį atkreipė ir Kultūros kelių organizatoriai. Pasak pašnekovės, šiuose centruose visuomenė tikrai gaus kvalifikuotą informaciją apie vaistinguosius augalus.

„Galime pasidžiaugti, kad šiemet minint šimtmetį, nepaisant to, kokia buvo politinė, administracinė situacija, Vaistinių augalų skyrius išliko. Keitėsi tik kolekcijos, jų apimtys“, – sakė už nuopelnus farmacijos mokslui, studijoms bei praktikai nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bei mokslo žinių sklaidą apie sveiką gyvenseną nusipelniusio Lietuvos sveikatos darbuotojo garbės vardiniu ženklu apdovanota dr. O. Ragažinskienė.

Maršrute – išskirtiniai botaniniai sodai ir medicinos istorija

Europos istorinių vaistinių ir vaistinių sodų maršrute pasakojama apie botanikos ir farmacijos medicinos raidą Europoje. Vaistinių augalų soduose nuo seno žolininkai augino ir tyrinėjo gydomųjų savybių turinčius augalus – jų žinios iki šiol yra saugomos šiuose soduose. Istorinės vaistinės su senovinių butelių, receptų knygų ir medicinos instrumentų kolekcijomis atspindi farmacijos mokslo raidą. Šis maršrutas, jungiantis kultūros ir gamtos paveldą, kviečia susipažinti su išskirtiniais botaniniais sodais, gilintis į medicinos istoriją. Šis Kultūros kelias propaguoja istorinį paveldą, kuris yra atminties, kultūrinės tapatybės ir tvaraus žmogaus vystymosi šaltinis.

Veikla, suburianti istorines vaistines ir vaistinių augalų sodus, prasidėjo dar 2021 m., kai Valensijoje (Ispanija) buvo įkurta asociacija „Aromas Itinerarium Salutis“, kurios tikslas yra išsaugoti ir populiarinti materialųjį ir nematerialųjį Europos kultūros paveldą, susijusį su farmacijos mokslo istorija. Šių metų kovą Kroatijoje vykusiame Istorinių vaistinių ir vaistinių augalų sodų forume, AIS II-osios Generalinės asamblėjos posėdžio metu, prie esamų asociacijos narių buvo prijungtos dar keturios Europos šalys – Bulgarija, Lietuva, Prancūzija ir Vengrija.