Užjaučiame V. Landsbergį dėl G. Ručytės-Landsbergienės netekties

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė nuoširdžiai užjaučia profesorių Vytautą Landsbergį, Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininką, VDU garbės daktarą, dėl žmonos pianistės, profesorės Gražinos Ručytės-Landsbergienės netekties.

Pianistė, Lietuvos muzikos akademijos profesorė G. Ručytė-Landsbergienė neseniai atšventė 90-ąjį gimtadienį, o šių metų gegužę kartu su profesoriumi būtų pažymėjusi santuokos 60-metį. Šią skaudžią akimirką universitetas reiškia gilią užuojautą gerbiamam profesoriui ir visiems pianistės artimiesiems.

Gražina Ručytė-Landsbergienė gimė 1930 m. sausio 28 d. Ji mokėsi Anykščių vienuolyno pradžios mokykloje, vėliau Anykščių gimnazijoje. 1945–1948 metais ji baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją, 1948–1949 m. studijavo Kauno konservatorijoje, ten pat dirbo akompanuotoja.

1949-aisiais G. Ručytė buvo ištremta į Sibirą (Rusija), kur jai teko praleisti aštuonerius metus. Tremtyje ji buvo žvejė, vėliau gavo leidimą persikelti prie ištremtos šeimos į Čirkinskį (Irkutsko sritis), mokytojavo, mokėsi Irkutsko muzikos mokykloje. Pianistė studijavo Sverdlovsko konservatorijoje, o 1959-aisiais baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją Balio Dvariono klasėje.

Beveik tris dešimtmečius, 1958-1985 m., G. Ručytė-Landsbergienė dirbo Lietuvos operos ir baleto teatro koncertmeistere, 1962–1966 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. Nuo 1989 metų buvo Lietuvos muzikos akademijos dėstytoja, docentė, vėliau profesorė.

G. Ručytė-Landsbergienė surengė rečitalius su dainininkais Virgilijumi Noreika, Gražina Apanavičiūte, Vaclovu Daunoru, Giedre Kaukaite, Regina Maciūte, Irena Milkevičiūte, Birute Almonaityte, koncertavo Lietuvoje, kitose šalyse (buvusioje SSRS, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, JAV, Australijoje), įrašė 10 plokštelių ir daug įrašų radijuje.

Nuo 1991-ųjų pianistė buvo V. Landsbergio fondo pirmininkė. Šio fondo tikslas – remti vaikus, turinčius negalią, kurti įvairias pagalbos programas vaikams, turintiems judėjimo, klausos diagnostikos problemų, akliesiems ir silpnaregiams. Ji taip pat buvo Lietuvos našlaičių globos komiteto Čikagoje (JAV) atstovė Lietuvoje.

G. Ručytei-Landsbergienei suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas (1980 m.), ji apdovanota „Vilniaus garso“ premija (1998 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1999 m.), Vilniaus miesto savivaldybės Barboros Radvilaitės medaliu (2005 m.), už ištikimybę labdaros idėjai – „Žaliojo obuolio“ statulėle (2006 m.).

Parengta pagal anykstenai.lt informaciją