Styginių instrumentų muzikos interpretacijos istorija

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Styginių instrumentų muzikos interpretacijos istorija – studijų specializacijos dalykas. Studijų turinys apima styginių instrumentų muzikos interpretacijos istoriją nuo viduramžių iki šių dienų: supažindinama su styginių instrumentų šeimos vystymosi istorija, pagrindiniais instrumentų meistrais, analizuojama atlikimo praktikos tradicijų kaita bei pristatomi didžiausią įtaka styginių menui padariusių atlikėjų ir kompozitorių gyvenimas ir kūryba. Studijų metu įgyjama pradinių istoriškai pagrįsto atlikimo įgūdžių.

Dalyko studijų rezultatai

1. Apibrėžti istorines styginių instrumentų kultūros tapsmo aplinkybes.
2. Identifikuoti grojimo styginiais būdus ir galimybes, sąlygotas istorinių aplinkybių.
3. Išnagrinėti įvairių epochų styginių repertuaro atlikimą.

Dalyko turinys

1. Styginiai instrumentai, įtakoję „tikrojo“ smuiko atsiradimą.
2. Smuiko šeimos pradinis vystymosi periodas 1556–1600: violų istorija, pirmieji tikrieji smuikai, literatūra apie juos.
3. XVI a. repertuaras smuikui. Improvizacijos kompleksas.
4. Prielaidos leidusios populiarėti smuiko šeimos instrumentams XVI ir XVII a. sandūroje.
5. Smuiko šeimos vystymosi ypatumai 1600–1650: smuiko gamybos meistrai.
6. XVII a. pradžios smuiko literatūra. Svarbiausi XVII a. pirmos pusės muzikos smuikui kompozitoriai-atlikėjai.
7. Nacionalinės smuiko mokyklos XVII a. II pusėje. Istorinės ir socialinės prielaidos.
8. Pagrindiniai smuiko gamybos meistrai. Smuiko konstrukcijos naujovės.
9. Italijos, Vokietijos, Prancūzijos smuiko mokyklos.
10. Smuiko istorinio vystymosi kulminacija (1700-1761). Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos mokyklos.
11. Smuiko repertuaras klestėjimo laikotarpiu: styginių kvartetas, simfonija, kiti naujieji žanrai ir formos.
12. Romantizmas. Mažėjantis atlikėjo vaidmuo interpretacijoje.
13. 20 a. pokyčiai muzikoje ir įtaka styginiams, istoriškai pagrįsto atlikimo atsiradimas.
14. 20 a. antros pusės stilistinė įvairovė (post-epochiniai reiškiniai), intuicijos, atsitiktinumų atsiradimas.
15. Išplėstinė technika (extendet techniques) styginiams.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos (P) 45 val.
Darbas grupėse 20 val.
Savarankiškas darbas 35 val.
Iš viso 100 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Namų darbas – 20 proc. (kurso medžiagos iliustracijų, probleminių klausimų seminarui ruošimas)
Kolokviumas – 30 proc. (seminarų užduočių atlikimas)
Egzaminas – 50 proc. (atsakymai į klausimus žodžiu)

Literatūra

1. 1930 C. Sachs “Musik instrumenten kunde” B&H, Leipzig
2. 1985 N.Harnoncourt “Musik als Klangrede” Residenz Verlag
3. 1994 N.Harnoncourt “Der musikalische Dialog” Residenz Verlag
4. 1999 C.Brown “Classical & Romantic performing practice” (1750 - 1900) Oxford Press
6. 1787 L.Mozart “Violinschule” B&H, Leipzig (1991)
7. 1990 L.Ginzburg “Istorija skripichnogo isskustva” Moskva
8. 1998 R.Kiškytė “Styginiai instrumentai” Vilnius
9. 1739 J.Mattheson “Der vollkommene Capellmeister” Baerenreiter (1999)
10. 2004 Lexikon der Violine Berlin
11. 2007 S.P.Poniatovskij “Istorija altovogo isskustva” Muzyka
12. 1999 E.Dubinec “Znaki zvukov. O sovremennoj muzykalnoj notacii” Gamajun (Kijevas)
13. 1751 F.Geminiani “The Art of playing on the Violin” Oxford Press (1952)
14. 1921 L.Auer “Violin Playing, as I teach it” Frederik A. Stokes Company
15. 1954 L.Ginzburg Istorija violončelnogo iskustva Muzyka. Moskva
16. 1954 A.Broun Grojimo violončele metodika GMI. Moskva
17. 1986 F.Seeger. Gitarre Musikverlag. Berlin
18. 1965 D.Boyden “The History of violin playing” London
Papildoma literatūra
1. 1974 A.D.Alekseev “Iz istorii fortepiannoj pedagogiki” MU Kijevas
2. 1618 M.Praetorius “Syntagma musicum” Baerenreiter