Tarpkultūriniai lyčių ir gyvenimo ciklo tyrimai
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Šio kurso tikslas – analizuoti psichologinės antropologijos tyrinėjimus ir metodus; vystyti studentų mokslinių tyrimų kompetenciją. Kurse pristatomi tarpkultūriniai lyčių ir gyvenimo ciklo tyrimai. Studentai susipažįsta su psichologinės antropologijos teorijomis, kurias analizuoja ir taiko analitiniuose moksliniuose darbuose.
Dalyko anotacija užsienio kalba
Objectives of the course: to study research fieldwork and methods of psychological anthropology. This course takes a cross-cultural approach in understanding gender and life cycle. The aim of the course is to develop the competencies of psychological anthropology research. Students have to analyze and to apply theories of psychological anthropology, concerning their research work.
Dalyko studijų rezultatai
parengti lauko tyrimų projektą naudojant šiuolaikinę psichologinės antropologijos tyrimo metodologiją;
analizuoti skirtingas kultūras, naudojant įvairias psichologinės antropologijos teorijas;
apibūdinti, analizuoti bei kritiškai vertinti šiuolaikinius lyčių ir gyvenimo ciklo kultūrinius procesus;
įvertinti gyvenimo ciklo raidos tendencijas šiuolaikinių etninių ir kultūrinių procesų kontekste;
analizuoti naujausias psichologinės antropologijos teorijas bei tyrimų metodologiją tarpkultūriniuose tyrimuose.
kaupti, sisteminti, analizuoti ir apibendrinti tyrimų medžiagą bei psichologinės antropologijos teorijas;
pagal psichologinės antropologijos tyrimų metodologiją tirti ir vertinti etninės kultūros reiškinius Europos regiono kontekste
parengti analitinį straipsnį, susijusį su psichologinės antropologijos tyrimų metodologija;
parengti mokslinį straipsnį (referatą) pagal studento atliktą tiriamąjį darbą tarpkultūriniais lyčių ar gyvenimo ciklo klausimais
teikti kultūros, mokslo ir švietimo institucijoms bei visuomeninėms organizacijoms mokslines metodines konsultacijas, susijusias su lyčių ir gyvenimo ciklo tyrimų klausimais.
Dalyko turinys
Psichologinės antropologijos samprata, objektas ir tyrimo metodai. ,,Kultūros ir asmenybės“ mokyklos psichologinė kryptis antropologijoje: asmenybės ir kultūros sąveika, socializacija ir įkultūrinimas. S. Froido psichoanalizės teorijos įtaka ,,Kultūros ir asmenybės“ mokyklai. C. Jungo analitinės psichologijos įtaka psichologinei antropologijai. Asmenybės psichosocialinės raidos teorija. Bazinė ir modalinė asmenybės struktūra. M. Mead tarpkultūriniai lyčių tyrimai. R. Benedict ,,Kultūros modeliai“ ir nacionalinio charakterio tyrinėjimai. Asmenybės raida: kūdikystė, vaikystė, paauglystė, branda ir senatvė. Vaikystės etnologija. Etologinis požiūris vaikystės tyrinėjimuose. Žmonių seksualinė įvairovė: norma ir patologija įvairiose kultūrose. Mirties, laidotuvių ir netekties kultūrinės perspektyvos. Psichologinė trauma ir trauminė atmintis. Vizualinės antropologijos taikymas psichologinėje antropologijoje.
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos vaizdo konferencijos (sinchroniniu) būdu – 42 val., kontaktinės paskaitos – 3 val., seminarai,
diskusijos, darbų pristatymai nuotoliniu būdu – 13 val., kontaktinės diskusijos - 2 val., savarankiškas
studento darbas (taip pat pasirengimas kolokviumui ir egzaminui) - 100 val. Iš viso: 160 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Kontrolinis darbas (kolokviumas) – 25 %, seminarai ir namų darbas - 25 %, egzaminas – 50 % galutinio pažymio.
Literatūra
Pagrindinė literatūra
A Companion to Psychological Anthropology: Modernity and Psychocultural Change /ed. by C. Casey and R. B. Edgerton Blackwell companions to anthropology. (2006). Malden [Mass.] Blackwell. (2 egz. VDU)
Čiubrinskas V. (2007) Kultūros ir asmenybės psichologinė kryptis JAV antropologijoje. Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos. Kaunas: VDU leidykla. (30 egz. VDU)
Papildoma literatūra.
Ariès Ph. (1993) Mirties supratimas Vakarų kultūros istorijoje. Vilnius: Baltos lankos. (7 VDU)
Benedict R. (1997). The Chrysanthemum and the Sword: Patterns of Japanese Culture. Rutland Tokyo: Tuttle. (1 egz. VDU)
Benedict R. Kultūros modeliai: Mokslas apie papročius. Problemos, 1986, Nr. 35. P. 120-130; Liaudies kultūra.1992. Nr. 3. P. 34-41. (2 egz. VDU)
Bliumas R. Apie etnopsichologinių tyrinėjimų galimybes. Filosofija, sociologija. 1992. Nr. 2 (8). P. 85-101. ( 2 egz. VDU)
Erikson E. H. (2004). Vaikystė ir visuomenė. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai. (11 egz. VDU)
Irigary L. (1995) Lyčių skirtumas. Feminizmo ekskursai. Moters samprata nuo antikos iki postmodernizmo. Antologija, sud. K. Gruodis, Vilnius: Pradai, p. 532-546. https://www.scribd.com/document/320398834/Antologija-Feminizmo-ekskursai-1995-LT
Irvin D. Y. (2005) Terapijos dovana. Vilnius: Alma litera. (1 egz. VDU M. Romerio b-ka).
Gailienė D. (2008). Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Vilnius: Tyto alba. (KVB 1 egz.)
Gudaitė G. (2001) Asmenybės transformacija sapnuose, pasakose, mituose. Vilnius; Tyto alba (1 egz.)
Ortner S. (1995) Ar moters ir vyro santykis yra toks pats kaip gamtos ir kultūros? Feminizmo ekskursai. Moters samprata nuo antikos iki postmodernizmo. Antologija, sud. K. Gruodis, Vilnius: Pradai, p. 307-336. https://www.scribd.com/document/320398834/Antologija-Feminizmo-ekskursai-1995-LT
Mitchell J. (1995) Froido psichoanalizė ir moters seksualumas. Feminizmo ekskursai. Moters samprata nuo antikos iki postmodernizmo. Antologija, sud. K. Gruodis, Vilnius: Pradai, p. 396-426. https://www.scribd.com/document/320398834/Antologija-Feminizmo-ekskursai-1995-LT
Račiūnaitė-Paužuolienė R. (2011) Moteriškumo simboliai tradicinėje Aukštaitijos kultūroje. Iš Panevėžio praeities: Nematerialusis etninės kultūros paveldas, Panevėžys, p. 50-71. http://www.paneveziomuziejus.lt/files/krasto_istorija/Raciunaite-Pauzoliene.Moteriskumo_simboliai.pdf
Račiūnaitė-Paužuolienė R. 2012. Laidotuvių papročiai. Lietuvių šeima vertybių sankirtoje (XX a. – XXI a. pradžia). Kaunas: VDU leidykla. P. 130-145. (20 egz. VDU )
Trimakas K. A. (1997). Asmenybės raida gyvenime. Kaunas: MTC leidykla. (1 egz. VDU)
Мид М. (1988). Культура и мир детства: Избранные произведения. Москва: Hayкa (1 egz. VDU)
