Saugus elgesys kelyje. Ką galime patobulinti?
Straipsnis parengtas vykdant projektą „Pavojaus kelyje suvokimo mokymas skirtingose vairuotojų grupėse: galimybės, efektyvumas ir poveikis eismo saugumui“ (PaKelSuMo, finansavimo sutarties Nr. S-MIP-19-1, finansuojamas LMT) projekto vykdytojų Modestos Morkevičiūtės ir dr. Justinos Slavinskienės. Projektui vadovauja – prof. dr. Auksė Endriulaitienė, projektą taip pat vykdo doc. dr. Laura Šeibokaitė ir dr. Rasa Markšaitytė.
Ne naujiena faktas, kad daugiau nei 70 proc. visų įskaitinių eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojų kaltės. Kalbantis su vairuotojais tiek apie kasdieninį/įprastinį vairavimą, tiek apie tragiškas eismo nelaimių priežastis dažnai galime išgirsti pasakymą „nepastebėjau“ arba „situacija/mano manevras neatrodė pavojingas“. Ir iš tiesų, saugiam manevrų atlikimui vairavimo metu labai svarbus vairuotojo gebėjimas sutelkti ir valdyti dėmesį.
Svarbiausia – stengtis pastebėti ne tik realius, bet ir potencialius pavojus. Kitaip tariant, siekiant saugaus vairavimo privalu nuolatos naudotis pavojaus kelyje suvokimo įgūdžiu – gebėjimu aptikti, įvertinti, numatyti bei tinkamai sureaguoti į realų ir potencialų pavojų eismo sraute. Taigi, tik iš pirmo žvilgsnio vairavimas gali atrodyti nesudėtingas procesas. Kartu su eismo informacijos apdorojimu, asmeninių minčių ir jausmų valdymu, bandymu pritaikyti savo elgesį vairuojant prie kitų eismo dalyvių, vairuotojas turi išlikti budrus, susitelkęs stebėti aplinką, gebėti joje aptikti pavojus. Tuomet svarbu visus aptiktus pavojus tiksliai įvertinti, o be viso to, jei reikalinga, dar ir reaguoti imantis veiksmų.
Amžius ir vairavimo patirtis negarantuoja saugaus elgesio kelyje
Gali atrodyti, jog nei jauni ir mažiau vairavimo patirties sukaupę, nei patyrę vairuotojai neturėtų susidurti su sunkumais suvokdami pavojų kelyje. Jauni (18-24 metų) vairuotojai yra neseniai baigę vairavimo mokymo kursą, išmokę įvairiausių vairavimui reikalingų įgūdžių, jų reakcija vairuojant yra greita. Tuo tarpu patyrę vairuotojai yra sukaupę nemažą vairavimo patirtį, todėl teigia turintys puikiai išlavintus visus saugiam vairavimui reikiamus įgūdžius. Tačiau mokslininkai pastebi, kad mažiau patyrę vairuotojai ne taip greitai atpažįsta ir suvokia pavojus kelyje, į pavojus reaguoja netinkamai.
Patyrusių vairuotojų grupėje nustatyti kiek kitokie pavojaus suvokimo sunkumai. Ilgiau ir dažniau vairuojantys žmonės patiria sunkumų tinkamai įvertinant realius ir potencialius pavojus. Vairavimo klaidų priežastimi patyrusių vairuotojų grupėje tampa rizikingas elgesys vairuojant kai pavojai (ypač potencialūs) yra įvertinami kaip mažai rizikingi ir pavojingi. Taigi, bet kokio amžiaus ir vairavimo patirtį įgijusiems vairuotojams gali nepakakti turimų įgūdžių ir gebėjimų saugiam elgesiui kelyje.
Svarbu tai, jog turimi vairuotojų įgūdžiai ir gebėjimai nėra statiški – jei kinta priklausomai nuo turimų žinių ir patyrimo. Todėl pavojaus kelyje suvokimo įgūdžio galima išmokti, jau vairuojant galima jį tobulinti. Vairuotojus galima mokyti aktyviau dairytis ir ieškoti pavojų, atpažinti signalus, jog situacija yra pavojinga, padėti rasti bei pasirinkti susiklosčiusiai situacijai mažiausiai rizikingą, adekvatų pavojaus išvengimo būdą. Vairuotojai gali būti mokomi nuolatos ir greitai grįžti į proceso pradžią, t. y. aktyviai vėl pradėti stebėti aplinką, kai jau yra išvengta vieno pavojaus. Pavojaus kelyje suvokimo lavinimas džiugina rezultatais. Tai rodo eismo įvykių duomenys užsienio šalyse. Pavojaus suvokimo ugdymas pagerino eismo įvykių statistiką ir sumažino jų skaičių tokiose šalyse, kaip Anglija ir Australija.
Kuriama programa demonstruojanti realias eismo situacijas
Mokslininkai pabrėžia, jog pavojaus suvokimo įgūdžiui formuotis ir tobulėti reikalingos tam skirtos priemonės. Šiuo metu Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros mokslininkės vykdo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą, kuriuo siekia parengti pirmąją Lietuvoje vairuotojams skirtą pavojaus kelyje suvokimo gebėjimų lavinimo priemonę. Tai – šiuolaikiška, patraukli, realias eismo situacijas demonstruojanti programa. Ji skirta ne tik saugių vairuotojų nuostatų eismo atžvilgiu formavimui.
Šia mokymo programa vairuotojams bus siekiama padėti realiai patirti ir suprasti kaip svarbu, nepriklausomai nuo turimos patirties, sąmoningai susitelkti į vairavimo procesą, tinkamai įvertinti net smulkiausias vairavimo situacijas, jose atpažinti ir numatyti realius bei potencialius pavojus ir, galiausiai, kaip elgtis kiek įmanoma saugiau. Tikimasi, kad mokymo programą baigę vairuotojai sustiprins savo pavojaus suvokimo įgūdžius ir pastaruosius aktyviau naudos realiame vairavime.
Nepaisant to, kad paskutiniaisiais metais eismo saugumo situacija Lietuvoje gerėjo, tačiau vis dar esame tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose žuvusiųjų skaičius milijonui gyventojų yra didžiausias. Todėl būtų neteisinga galvoti, jog vairuoti išmokome vieną kartą ir visiems laikams. Kiekvienas vairuotojas turėtų ne tikėtis, kad pavojaus kelyje pavyks išvengti, tačiau atvirkščiai – būti visada pasirengęs su juo susidurti ir tinkamai reaguoti. Todėl pavojaus kelyje suvokimo lavinimas vienareikšmiškai svarbus formuojant geresnį vairuotojų pasirengimą pastebėti ir tvarkytis su pavojais skirtingose vairavimo situacijose. Tik nuosekliai vystomi bet kokie su vairavimu susiję gebėjimai, saugiai įveiktos net ir kasdieninės vairavimo situacijos mažina kiekvieno iš mūsų riziką nukentėti eismo sraute.
