Quo Vadis, Korporacija „Neo-Lithuania“ („Korp N-L“)?

Mindaugas Venslauskas, „Korp! N-L“ garbės filisteris, VDU prof. emeritas
Bronislovas Balvočius, „Korp! N-L“ Filisterių Sąjungos pirmininkas, VDU Informatikos fakulteto dėstytojas

Raktinės straipsnyje naudojamos sąvokos

• Studentų Korporacija – akademinė organizacija, turinti savo principus, struktūrą, tradicijas ir simboliką.

• Pro Patria – esminė Korporacijos paradigma, aktyvuota „Korp! N-L“ įstatuose. Pro patria dviem žodžiais talpina Korporacijos tikslo ir veiklos pirmąjį principą: kova už tautos nepriklausomybę ir garbę yra prigimtinė teisė ir universali vertybė. Principas „Korp! N-L“ veiklos eigoje daugumai korporantų virto simboliu ir gyvenimo būdu.

• Korporantas – Korporacijos N-L narys, pripažįstantis ir vykdantis įstatuose apibrėžtus reikalavimus. Čia reikia atkreipti dėmesį į esamą N-L korporantų sąlyginį skirstymą pagal buvimo Korporacijos nariu laiką: junjoras – narys, praeinantis bandomąjį 1-2 m. laikotarpį; senjoras – pilnateisis, prisiekęs Korporacijos narys, kuriam suteiktos spalvos: raudonos-auksinės-raudonos spalvų juostelė ir žalios spalvos kepuraitė; filisteris – sėkmingai baigęs studijas korporantas; Filisterių sąjunga – N-L organizacija, jungianti aktyvius filisterius.

• Aukso žiedo korporantas – už ypatingus nuopelnus Korporacijai „Neo-Lithuania“ apdovanotas aukso žiedu.

• Oportunizmas – elgsena ar praktika pasinaudoti palankia proga ar aplinkybėmis, nepaisant principų ir bendrijos interesų (Webster Dictionary, Oxford Dictionary).

• Tauta, tautiškumas – gyventojai, susieti bendra istorija, etnine kultūra, tradicijomis ir kalba, istoriškai gyvenantys tam tikroje šalyje, priklausantys esamai arba kuriamai pilietinei, teisiniais pagrindais sutvarkytai valstybei (Merriam Webster Dictionary, Oxford Dictionary).

Pastaba. Aukščiau apibrėžtas sąvokas „Korp! Neo Lithuania“ visada naudoja tik čia pristatyta prasme, nepaisant to, kad įvairiose kitų autorių publikacijose šių sąvokų pateikiama prasmė kartais ženkliai skiriasi.

Įvadas

Gegužės 9 d. sukako 30 metų, kai Vytauto Didžiojo universitete buvo atkurta Korporacija „Neo-Lithuania“. Šia proga Korporacijos susirinkime nuotoliniu būdu dalyvavo 40 korporantų. Dalyviai nepamiršo, kad šie metai yra kartu ir 98-ieji Korporacijos gyvavimo metai. Korporantai diskutavo apie garbingą „Korp! N-L“ istoriją, akcentuojant neolituanų – VDU studentų ir absolventų – elgseną tautos nepriklausomybei kritiniais momentais. Senjorai ir filisteriai reikliai, savikritiškai peržvelgė atkurtos Korporacijos veiklą ir pasiekimus per praėjusį trisdešimtmetį. Taip pat buvo pristatyta artimiausio dešimtmečio Korporacijos veiklos strategija, vertinant naujų galimų iššūkių poveikį mūsų tautai artimiausiu metu.

„Korp! N-L“ įkūrimas

Tautinė Lietuvos studentų Korporacija „Neo-Lithuania“ (toliau „Korp! N-L“) yra savarankiška akademinio jaunimo nepartinė organizacija, įkurta 1922 m.

Pagrindiniai „Korp! N-L“ ideologai buvo du: Heidelbergo universiteto studentas Valentinas Gustainis ir Darmštato universiteto studentas Bronius Banaitis. Bendraudami 1921 m. jiedu išgrynino Korporacijos steigimo idėją, parengė steigimo deklaraciją ir parašė įstatų projektą. 1922 m. rudenį V. Gustainis Kaune surinko dvylikos prieš pusmetį įkurto Lietuvos universiteto studentų, vienminčių grupę, kuri po vaisingos diskusijos suredagavo ir vieningai pritarė Korporacijos steigimui ir įstatų projektui. Iniciatorių grupė kartu suformulavo „Korp! N-L“ tikslo ir veiklos pamatinį principą: tautos nepriklausomybė ir garbė yra prigimtinė teisė ir universali vertybė. Principas įstatuose skamba trumpai ir aiškiai – Pro Patria. Lietuvos Universiteto Senatas įstatus patvirtino 1922 m. lapkričio 9 dieną. Tai istorinis „Korp! N-L“ – pirmosios Lietuvos universitetinės Korporacijos – juridinio įteisinimo dokumentas [1].

Žinia apie „Korp! N-L“ įkūrimą ir įstatų paskelbimas žaibu atkreipė jauno Universiteto patriotiškai nusiteikusių studentų dėmesį. Gruodžio 23 d. neolituanų Korporacijos narių sąraše figūravo 25 asmenys. Dauguma jų – nepriklausomybės kovų savanoriai, Pro Patria idėjos varomąją galią sėkmingai išbandę kovos lauke už Lietuvos nepriklausomybę [2].

Pav. 1.  „Korp! N-L“ ideologas Valentinas Gustainis.

1925–1926 m. – valdybos pirmininkas. Gimė 1896 m. Sintautų valsčiuje. Nepriklausomybės kovų savanoris, studijavo filosofiją Heidelbergo, Lietuvos ir Sorbonos universitetuose. Žurnalistas, diplomatas, atskirais periodais „Lietuvos aido“, žurnalo „Jaunoji Lietuva“ redaktorius, 1939-1940 m. ELTOS direktorius. 1941 m. NKVD suimtas, kalintas Sibiro kalėjimuose ir lageriuose. Grįžo 1956 m., apsigyveno Griškabūdyje. Čia mirė 1971 m. [Valentinas Gustainis, Be kaltės, Vilnius, Mintis, 1989].

„Korp! N-L“ vystėsi greitai. Toliau formuojant N-L korporanto veidą, esminį vaidmenį atliko antrasis principas: N-L korporantas – krikščioniškos moralės pagrindais orientuota asmenybė, Pro Patria veiklą Korporacijoje ir gyvenime grindžianti intelektine energija, iniciatyva ir kūrybiškumu. Principą suformulavo Juozas Čiburas [3]. Šis universalus „Korp! N-L“ sklaidos principas, kartu su Pro Patria, daugumai neolituanų, gyvenusių neprognozuojamų iššūkių erdvėje, kovoje už Lietuvos nepriklausomybę ir tautos garbę natūraliai tapo gyvenimo būdu.

Pav. 2. „Korp! N-L“ valdyba 1928-29 m. Iš kairės į dešinę: K. Dausa, A. Prapuolenis, pirmininkas J. Čiburas, L. Vaitiekūnas, A. Vokietaitis.

Juozas Čiburas, g. 1898 m. Antrojo principo autorius, laisvės kovų savanoris, 1934 m. cum laude baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą, Korporacijos rūmų statybos iniciatorius, aukso žiedo kavalierius, laikraščio „Jaunoji Lietuva“ redaktorius, valstybės kontrolės departamento viršininkas. Tik prasidėjus bolševikų okupacijai, 1940 m. liepos 12 d. areštuotas, ištremtas į Sibirą. Grįžus antrai sovietų okupacijai, 1948 m., į Sibirą buvo ištremti žmona ir du sūnūs. 1989 m. grįžo į tėvynę. Mirė 1991 m. Kaune. [3]

Taigi, Korporacijos išgyvenimo atžvilgiu, galima teigti, kad Korporacijos steigėjų talentingai pasirinkti universalūs principai buvo efektyvus numatymas, garantavęs Korporacijos sėkmę ir jos šimtmetinę istoriją.

„Korp! N-L“ Garbės nariai

1923 m. lapkričio 11 d. Korporacijos metinių šventės proga kanauninkas Juozas Tumas Vaižgantas pašventino Korporacijos rūmų kertinį akmenį, o korporantai į šią šventę pirmą kartą atėjo su kepuraitėmis. Kitais metais Vytauto Didžiojo bažnyčioje buvo pašventinta Korporacijos vėliava. Juozas Tumas Vaižgantas 1924 m. gegužės mėn. išrenkamas pirmuoju „Korp! N-L“ garbės nariu. Tų pačių metų gruodžio mėn. Korporacijos Garbės nariais išrenkami dr. Jonas Basanavičius, Petras Vileišis ir Bronius Balutis, o 1925 m. – prof. Jonas Jablonskis. Dvejais metais vėliau Garbės nariais buvo išrinkti atgimimo dainius Jonas Maironis ir Antanas Smetona [4].

„Korp! N-L“ elgsena Lietuvos tautai kritiniais momentais (keli istoriniai faktai)

i)  „Korp! N-L“ sovietų gniaužtuose

Sovietų okupacija. 1940 m. birželio 14 d. Lietuvą staiga klastingai okupavo Sovietų armija ir Maskvoje iš anksto suformuota bolševikinės pakraipos Lietuvos kolaborantų valdžia birželio 25 d. uždraudė visas Lietuvoje veikusias organizacijas ir draugijas, tarp jų ir „Korp! N-L“. Tikrasis po šiuo draudimu slypintis bolševikinės valdžios tikslas su grifu „Visiškai slaptai“ buvo aiškiai suformuluotas Antano Sniečkaus vadovaujamo Valstybinio saugumo departamento parengtame dokumente: „Priešvalstybinių partijų…… vadovaujančio sąstato likvidacijos paruošiamųjų darbų ir operatyvinės likvidacijos planas“. Vykdant minėtą likvidacijos planą, vadovaujant NKVD ir efektyviai talkinant vietiniams bolševikų agentams, 1940 m. liepą 12-13 naktiniuose reiduose buvo areštuota ir brutaliai įkalinta daugiau nei 2 tūkst. visuomeninių organizacijų vadovų ir aktyvių piliečių. Tarp jų buvo 31 NL, dauguma filisteriai [5].

Tuo tarpu 1940 m. liepos mėn. prasidėjęs bolševikinis teroras aštrėjo, kol 1941 m. birželį, prieš pat karo pradžią, trėmimas į Sibirą pasiekė apogėjų. Susumavus, galutinis rezultatas: bendras į Sibirą ištremtų Lietuvos piliečių skaičius buvo 34 260. Korporacija neteko 20% savo narių [6].

Pav. 3. Paskutinė Nepriklausomoje Lietuvoje, 1939-1940 m., „Korp! „Neo-Lithuania“ valdyba. Iš kairės sėdi vicepirmininkas Jonas Jurkūnas, pirm. Juozas Enčeris, sekr. Vincas Plėštys, stovi Stasys Švedas ir Vytautas Aleksandriūnas.

ii) „Korp! N-L“ ir 1941 m. birželio sukilimas

Didelė Lietuvos patriotiškai mąstančių gyventojų dalis, kasdien gniuždoma bolševikų teroro ir nieko nežinodama apie Ribentropo-Molotovo paktą, intuityviai tikėjo karo tarp sovietų ir nacių neišvengiamumu. Spontaniškai atsirado kelios jaunų, ryžtingų tautiečių grupės, kurios buvo įsitikinusios, jog kilusio karo pradžioje atsiras palankios sąlygos iškovoti tautos nepriklausomybę ginkluoto sukilimo būdu. 1940 m. rudenį, įvairios politinės orientacijos kovotojų grupės apsijungė į organizaciją Lietuvos aktyvistų frontas (LAF), kuris ėmėsi inspiruoti ir koordinuoti pasiruošimą sukilimui. Tarp organizuoto pasipriešinimo iniciatorių ir organizatorių buvo 8 neolituanai. Čia verta paminėti vieną iš ryškių asmenybių, sukilimo organizatorių ir aktyvų dalyvį, VDU docentą, chemiką, 1997 m. VDU garbės daktarą Adolfą Damušį ir jo informatyvią sukilimo įvykių glaustą apžvalgą [7].

 1941 m. birželio 23 d., ankstų rytą, kai vokiečių tankai, užėmę pusę Žemaitijos, ties Raseiniais dar kovėsi su sovietų tankais, Kaune ir Vilniuje sukilimą pradėjo 10 tūkst. slapta apsiginklavusių sukilėlių branduolys. Prie jo visoje Lietuvoje pirmomis dienomis prisijungė dar apie 50 tūkst. vyrų. Dauguma NL dalyvavo Kauno sukilėlių gretose, kur kelių būrių kovai vadovavo NL filisteriai – kadriniai karininkai. Kovotojų būriai užėmė ginklų sandėlį Žaliakalnyje, gynė nuo susprogdinimo Aleksoto ir Vilijampolės tiltus, talkino perimant pašto, telefono bei telegrafo stočių kontrolę. NL filisterio karininko Mato Naujoko kovinis būrys sustabdė sovietų armijos dalinių, siekusių sunaikinti sukilimo branduolį ir vadovybę Kauno centre, persikėlimą per Nemuną. Birštone, Utenos bei Šiaulių apskrityse iš tų apylinkių kilę NL filisteriai vadovavo partizanų būrių kovai su besitraukiančių okupantų prievarta ir plėšikavimu. Sukilimui pasiekus pergalę birželio 25 d. ryte, Kauno centrinėse kapinėse išrikiuotų kovose žuvusių 84 karstų eilėje, septyniuose gulėjo NL kūnai [8]. 200 kovotojų patyrė traumas ir žaizdas. Visoje Lietuvoje sukilimo kovose skaičiuojama apie 4000 žuvusių sukilėlių. Birželio 25 d. pirmieji Kauną pasiekę vermachto daliniai žygiavo tuščiomis Kauno gatvėmis [9].

iii) „Korp! N-L“ rezistencija nacių okupacijai

Pirmomis dienomis lietuviai džiaugėsi iškovota nepriklausomybe. Bet neilgai. Liepos 25 d. Kaune atsiradę reichskomisaras Rytų kraštui Lohse ir, kaip jie pavadino, „buvusios Lietuvos respublikos teritorijos“(!) generalinis komisaras von Renteln leido aiškiai suprasti, kad jie nepripažįsta sukilimo metu suformuotos Lietuvos laikinosios vyriausybės. Maža to, šiedu nacių valdžios komisarai paskelbė 1941 m. liepos 25 d. atsišaukimą „Lietuviams“, kuriame arogantiškai deklaruoja, kas bus tikras Lietuvos šeimininkas: „Vokiečių valdžios organai valsčiuose ir miestuose bendradarbiaus su jūsų atstovais. Reikalui esant jie pasikvies patikėtinius iš jūsų tarpo, kurie galės Apygardų komisarams, Generalkomisarui ir Reichskomisarui pateikti jūsų pageidavimus. Jie suorganizuos apsaugos organus jūsų darbo ir gyvenimo saugumui patikrinti“ [9].

Palyginus greitai po šio atsišaukimo pasirodė ir von Rentelno kanceliarijos veiklos apraiškos: i) rugpjūtį Laikinosios Vyriausybės veikla buvo oficialiai suspenduota; ii) jos vietoje suformuota absoliučiai naciams pavaldi lietuvių tarėjų institucija; iii) vokiečių naciai ryžtingai pradėjo protu nesuvokiamą, žiaurų Lietuvos žydų genocidą. Nacių propaganda primygtinai nuolat garsino, esą holokaustą Lietuvoje iniciavo ir vykdo patys lietuviai; iv) masiškai konfiskuojant ir išvežant iš Lietuvos žemės ūkio produkciją, prasidėjo aštrus maisto produktų bei pramoninių gaminių trūkumas. Lietuvos miestuose ir miesteliuose pasirodė pirmieji bado požymiai.

Keturi „Korp! N-L“ intelektualai-kovotojai J. Jurkūnas, K. Brunius, A. Pusčius ir Z. Blynas, pirmieji greit suvokę nacių klastingos veiklos tragiškas lietuvių tautai pasekmes, subūrė pirmąjį pasipriešinimo branduolį. Priešvokiškas pogrindis greitai augo, kol, apjungęs kelių politinių krypčių grupes, 1941 m. spalio mėn. suformavo Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungą. Dauguma Sąjungos narių buvo NL [10]. Sąjungos periodiniai leidiniai „Laisvės kovotojas“ [red. NL Karolis Drunga] ir “Apžvalga“ [red. NL Vytautas Blynas] pasiekdavo tolimiausius Lietuvos kampelius. Įdomu pažymėti, kad kai kurie „Laisvės Kovotojo“ tiražai siekdavo 10 tūkst. egzempliorių. Leidinių svarbiausias uždavinys buvo: i) visais galimais būdais surinkti žinias ir atspėti nacių valdžios tikrus tikslus, planus bei užmačias, jų įgyvendinimo metodus ir numatomas artimiausias prievartos akcijas; ii) apie visa tai kaip galint greičiau informuoti ir perspėti Lietuvos žmones.

Drąsus pasipriešinimo pavyzdys stabdant nacių ruošiamą akciją buvo VDU studentų atstovybės nario NL Vytauto Izbicko suorganizuotas visuomenės protestas slapta surenkant 43 tūkst. parašų prieš VDU uždarymą 1942 m. Protestas su parašais buvo įteiktas nacių valdžiai [10]. Nepaisant to, po metų, vokiečių gestapas, įsiutęs, kad Lietuvos jaunimas ryžtingai nepakluso mobilizacijai į vokiečių armiją, 1943 m. kovo 18 d. uždarė Kauno ir Vilniaus universitetus. Maža to, kartu su universitetų uždarymu naciai suėmė 46 įkaitus ir įkalino juos Stuthofo koncentracijos stovykloje. Įkaitų gretose – universitetų profesoriai, mokslininkai, visuomenininkai, dvasininkai bei politikai.

1943 m. gegužės pradžioje naciams pavyko susekti ir areštuoti 27 aktyviausius pasipriešinimo vyrus, tarp jų – penki NL. Kovotojai buvo tardomi ir tampomi iš kalėjimo į kalėjimą. Dauguma neatlaikę kančių mirė.

Aukščiau trijuose skirsniuose pateikta Korporacijos principais grįsta neolituanų ryžtinga elgsena, nepriklausomai nuo laikmečio, gali tarnauti pavyzdžiu siekiant organizuoti tautiečių pasipriešinimą kiekvieno naujo iššūkio mūsų nepriklausomybei atveju.

„Korp! N-L“ emigracijoje. Keli charakteringi bruožai

1944 m., grįžtant bolševikų okupacijai, apie 400 korporantų buvo priversti pasirinkti tremtį į Vakarų Europos šalis, dažniausiai be pasirinkimo į Vokietiją.

Tik atsiradus galimybei emigruoti į užjūrio kraštus, dauguma Korporacijos senjorų ir filisterių rado prieglobstį JAV ir Kanadoje. „Korp! N-L“ veiklai ir išlikimui tremtyje ypatingos reikšmės turėjo pirmasis visuotinis suvažiavimas, įvykęs Toronte, Kanadoje, 1955 m. liepos 2-3 d. [11] Pagrindinį Korporacijos tikslą tremtyje aiškiai formuluoja suvažiavimo viena iš pagrindinių rezoliucijos išvadų: „1. Korp! „Neo-Lithuania“ veikla tremtyje, iki šiol vykstanti savaimingai, formaliai atgaivinama visomis Lietuvoje nusistovėjusiomis tradicijomis ir papročiais, ypatingą dėmesį skiriant priaugančiam akademiniam jaunimui kaip būsimos Lietuvos kuriamajai jėgai“. Pirmojo suvažiavimo organizatoriai ir dalyviai: i) surado ir sukvietė po visą Šiaurės Ameriką pasklidusius, iš Lietuvos ištremtus N-L; ii) po ilgai trukusio išblaškymo sukvietė į sąjūdį; iii) sukūrė tolimesnės Pro Patria veiklos strategiją, įkvėpė ir mobilizavo naujų Korporacijos padalinių steigimą regionuose, kur kūrėsi lietuvių išeivijos diaspora.

Kartu pirmasis suvažiavimas įkvėpė didesnį pasitikėjimą ir energiją jau veikiantiems Korporacijos padaliniams Klivlende, Niujorke, Monrealyje, Detroite, Bostone ir suteikė impulsą įsteigti naujus efektyviai veikusius padalinius Čikagoje, Los Andžele, Floridoje.

Skaitlingas, pažymėtinai veiklus Korporacijos padalinys buvo įsteigtas 1957 m. Čikagoje. Starto metu jame buvo 140 korporantų, spalvas gavusių dar Lietuvoje. Optimistinis laikotarpis po įsteigimo buvo intensyvus – dėl to jaunų NL skaičiaus prieaugis vienu metu siekė 300. Varomoji Korporacijos jėga – jaunimas – talkinant filisteriams, įkūrė sporto klubą, krepšinio komandą, subūrė orkestrą, tautinių šokių klubą, organizuodavo susitikimus, išvykas, stovyklas, talentų vakarus, lituanistines mokyklas ir t. t. [11]

Tauta kol gyva prisimins ir bus dėkinga išeivijos korporantams už tai, kad 50 metų žygiuodami Pro Patria tremties keliu jie išsaugojo Korp! „Neo-Lithuania“ pamatines vertybes, tradicijas, ženkliai patobulino jos veiklą ir 1990-1991 m. visapusiškai parėmė Korp! „Neo-Lithuania“ atkūrimą nepriklausomoje Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universitete.

„Mes savo padarėme“ išdidžiai pareiškė garbės filisteris, aukso žiedo korporantas, Jonas Jurkūnas 1991 m. garbingų išeivijos filisterių ir jaunų atkurtos Korporacijos narių susitikime, įvykusiame Korporacijos rūmuose. Panašios mintys nuvilnijo ir veiklios korporantės poetės Eglės Juodvalkės kalboje bendraujant su jaunais VDU neolituanais Kaune.

Pav. 4. Korp! „Neo-Lithuania“ aukso žiedo korporantų subuvimas Tautiniuose Namuose, Čikagoje 1990 m. Juozo Enčerio apdovanojimo aukso žiedu proga. Kiti penki aukso žiedo korporantai, ypač nusipelnę Korporacijos veiklai išeivijoje ir jos tolimesniam išgyvenimui Lietuvoje, iš kairės: Antanas Juodvalkis, Jonas Jurkūnas, Juozas Enčeris, Vaclovas Mažeika, Mečys Valiukėnas ir Leonas Kriaučeliūnas.

Korp! „Neo-Lithuania“ atstatymas ir dabartis

1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą ir paskutinio „Korp! N-L“ pirmininko tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje Juozo Enčerio ryžtingos iniciatyvos dėka, visokeriopai padedant išeivijos N-L korporantams, energingai veikiant prieš pusmetį atkurtai VDU studentų iniciatorių grupei, buvo parengta atstatomos „Korp! N-L“ deklaracija. Galiojančių Korporacijos įstatų pagrindu parengti įstatai 1990 m. balandį buvo įteikti VDU Senatui. Senatas „Korp! N-L“ įstatus patvirtino 1990 m. gegužės 9 d. Tai pagrindinis „Korp! N-L“ atstatymo Lietuvoje juridinis dokumentas.

Pav. 5. Pirmoji 1990 m. atkurtos „Korp! N-L“ valdyba. Stovi iš kairės: L. Varanavičius, K. Kačiulis, B. Žebrytė, valdybos pirmininkas J. Vitkauskas, L. Maknavičius. Sėdi du paskutinės valdybos Nepriklausomoje Lietuvoje nariai, iš kairės: J. Enčeris ir A. Ramoška.

Akivaizdu – atgaivinta Korporacija buvo jauna, negausi, neturėjo filisterių. Be to, akademinio jaunimo studijų tikslai, būdas ir metodai pereinant nuo aukštojo mokslo tvarkos okupuotoje Lietuvoje prie vakarietiškos demokratinės studijų sistemos akademiniam jaunimui buvo stiprus iššūkis. Nepaisant to, atkurta Korporacija energingai ėmėsi darbo. Ji iniciavo studentų akademinės ir miesto bendruomenių nuolatinį bendravimą. Paminėtini projektai ir veiklos: daugiau nei dešimtmetį metų redagavo Lietuvos studentų laikraštį „SAVAS“, vienerius metus leido žurnalą „Akademikas“; organizavo kultūrinių renginių nekomercinį festivalį „Tabula Rasa“, kurį sudarė 12 studijų, kartu bendraujant su Kauno menininkais jų kūrybinėse dirbtuvėse; organizavo „Trispalvės vakarą“, kur Kauno studentija ir korporantai peržiūrėję filmus diskutavo su režisieriumi Vytautu Lansbergiu patriotizmo ir pilietiškumo klausimais. Verta paminėti socialinius, savanorystės projektus „Širdyse – ne žiema“ (2017 m.), skirtus Korporacijos bendravimui su Kauno savivaldybės vaikų globos namų auklėtiniais ir regos negalią turinčiais vaikais; fotoprojektas „Pasaulis iš mano perspektyvos“. Pažymėtina Korporacijos veikla organizuojant kasmetines moksleivių vasaros stovyklas 2015 m., 2017-2018 m.; periodiškai veikiančią priklausomai nuo klausytojų intereso studentų verslo akademiją. 2019 m. Korporacija organizavo Kauno mero rinkimų debatus. Ji taip pat kasmet organizuoja Vasario 16-osios švenčių minėjimus, dalyvauja šventinėje eisenoje.

Nuolat organizuojami diskusinio pobūdžio susitikimai-seminarai su įvairių krypčių mokslininkais, politikais ir verslo atstovais.

„Korp! N-L“ glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Gruzijos studentų Korporacijomis ir jaunimo organizacijomis, aktyviai dalyvauja Lietuvos jaunimo organizacijų taryboje (LiJOT), Kauno jaunimo organizacijų sąjungoje „Apskritasis stalas“.

Pav. 6. N-L korporantai Lietuvos Korporacijų Konvento sambūvyje Kaune 2014 m.

Pav. 7. Korporantai vasario 16 d. eisenoje Kaune 2018 m.

Pav. 8. Susitikimas su parlamentaru Laurynu Kasčiūnu 2020 m. kovo mėn.

Pav. 9. Korporantai su Rektoriumi prof. Juozu Augučiu VDU atkūrimo 30 metų minėjime, 2020 m.

Šiuo metu neolituanų, turinčių spalvas, yra daugiau nei 200; studentų junjorų ir senjorų – trys dešimtys. Nuolat stiprėjanti Filisterių sąjunga jungia virš 50 aktyvių narių. Daugelio korporantų ryšys su Korporacija išlieka visam gyvenimui.

Su gilia pagarba ir dėkingumu prisimename korporantus, išėjusius Anapilin, ir jų svarų įnašą išsaugant ir vystant Korporaciją.

Išaugo nauja karta. Jų gretose daug aktyvių, intelektualių, pilietiškai orientuotų, jaunų ir vidutinio amžiaus neolituanų. Tarp jų – filisteriai, verslininkai, visuomenės veikėjai, mokslo daktarai, leidėjai, menininkai, informatikai, inžinieriai, mokytojai, kurie bendradarbiaudami su jaunaisiais reikšmingai prisideda prie Korporacijos gyvenimo toliau ugdant ją Pro Patria principų erdvėje.

Quo vadis?

Pasaulis stovi ant ketvirtosios pramoninės revoliucijos slenksčio. Šis socialinis virsmas iš esmės keičia žmonių mentalitetą, darbo metodus, bendravimą bei sąveiką su aplinka [13]. Mus supanti aplinka greitai ir neprognozuojamai kinta. Naujos technologijos suteikia galimybę efektyviau spręsti ekonomikos, socialines, klimato kaitos, piliečių buities ir kitas visuomenės problemas. Antra vertus, jų dėka, atskiros politinės grupės ar vyriausybės manipuliuoja žmonių sąmone, kelia pavojų ne tik šalies nepriklausomybei, bet ir tautiečių asmens laisvei. Propaganda, sufabrikuotos žinios, asmens virtualus atskyrimas nuo visuomenės, besaikis vartojimas, tradicinių vertybių devalvavimas nepastebimai keičia vertybių sistemą. Patys piliečiai už pigius gigabaitus, nemokamą filmų peržiūrą, ar tariamą saugumą nesuvokdami dažnai atiduoda savo laisvę kitų šalių politinių interesų ar globalių verslo grupių kultūrinei, ekonominei ar socialinei kontrolei.

Su pakilia nuotaika prieš 30 metų prasidėjęs atkurtos „Korp! N-L“ gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje susidūrė su aibe nenumatytų iššūkių, reikalaujančių greito, ryžtingo, efektyvaus sprendimo. Į akademinę studentų bendruomenę ateina jaunimas, jau dalinai orientuotas į kitokią vertybių sistemą – vieni linkę į oportunizmą, gyvena šia diena ir iš savo valstybės bei visuomenės reikalauja daugiau, negu nori jai duoti. Kita vertus, Lietuvoje visuomet buvo ir yra nemaža akademinio jaunimo, kūrybingų, atsakingų tautiečių , kurie, studijų metais siekdami gerovės savo ateičiai, natūraliai jaučia pilietinę pareigą savo tautai ir kartu išlieka pajėgūs suvokti grėsmes jos gerovei ir nepriklausomybei nuolat veikiančių, sudėtingų vidinių ir išorinių iššūkių erdvėje. Šie tautiečiai – Lietuvos elitas – natūraliai atitinka Korp! „Neo-Lithuania“ principus ir yra visuomet laukiami kaip studentų akademinės bendruomenės nariai bei kartu kaip potencialūs „Korp! N-L“ korporantai.

Taigi, Korp! „Neo-Lithuania“ idėja ir tikslai, ypač dabar, sudėtingų vidinių ir išorinio pasaulio keliamų iššūkių erdvėje, išlieka darbingi ir aktualūs.

 Šaltiniai ir literatūra

1. V. Gustainis, Kokia žvaigždė mums kelią rodė, Korp! „Neo-Lithuania“, 1922-1932,kn. Kaunas, 1932 psl. 52-63.

2. Alfonsas Koncė, Lietuvos nepriklausomybės atgavimo kelias ir savanoriai kūrėjai, „Korp! N-L“ 1922-1964, Boston, Mass., USA, 1965, psl. 198-202.

3. Juozas Čiburas, Keli Neo Lithuanios esmės bruožai, Korporacija „Neo-Lithuania“ 1922-1992, Chicago,IL, 1993, psl. 128.

4. Bronius Nemickas, „Korp! N-L“ istoriniai bruožai, kn. „Korp! N-L“ 1922-1992, Chicago, IL, 1993, psl. 42.

5. Jonas Jurkūnas, Priespaudos ir naikinimo replėse, kn. Korporacija „Neo-Lithuania“ 1922-1992, Chicago,IL, 1993, psl. 151-159.

6. Juozas Enčeris, Praeitas kelias, Korp! „Neo-Lithuania“ 1922-1992;. Antanina Varkalaitė-Baltrušaitienė, Iš tremties gyvenimo 1941-1956 m., ten pat; Valentinas Gustainis, Be kaltės, Vilnius, Mintis, 1989.

7. A. Damušis ,Parengta ir įvykdyta, kng. K.Škirpa, Sukilimas, psl. 299-306, Washington, 1973.

8. Jonas Jurkūnas, Rezistencija ir korporantų aukos okupacijų metais, Korporacija „Neo-Lithuania“ 1922-1992, Chicago, IL, 1993, psl. 157-159.

9. Kazys Škirpa, Sukilimas, Washington ,1973, psl. 490.

10. Jonas Jurkūnas, .Vokiečių okupacija. Rezistencijos taktika ir apimtis. Korp! Neo-Lithunia 1922-1992, psl. 160-171.

11. B. Nemickas, A.Gulbinienė, V.Mažeika, Korp! „Neo-Lithuania“ suvažiavimai, Korp! Neo-Lithunia 1922-1992,psl. 225-241.

12. V. Mažeika, J. Jurevičius, Korp! „Neo-Lithuania“ padaliniai, Korp! „Neo-Lithuania“ 1922-1992, psl. 283-326.

13. Klaus Schwab, The Fourth Industrial Revolution: what it means, how to respond. World Economic Forum. https://www.weforum.org/agenda/2016/01/the-fourth-industrial-revolution-what-it-means-and-how-to-respond