Prof. Yen-Tu Su: „Taivaniečiai labai dėkingi lietuviams“

„Jeigu Taivane žmonėms gatvėje pasakysite, kad esate iš Lietuvos, jie jus sutiks su susižavėjimu. Taivaniečiai labai dėkingi lietuviams. Ypač – už vakcinas, kurias atsiuntėte COVID-19 pandemijos metu ir už užmegztus ryšius per pastaruosius metus. Manau, tai parodo Lietuvos žmonių moralinę drąsą – stoti demokratijos pusėn. Tai labai svarbu Taivanui ir mes esame labai dėkingi jums už tai“, – teigia Taivano akademijos „Akademija Sinica“ profesorius Yen-Tu Su, kuris lankydamasis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) surengė viešą paskaitą ir dalyvavo konferencijoje, skirtoje Europos konstitucionalizmui.

Viešėdamas VDU Teisės fakultete, profesorius studentams papasakojo apie Taivano istoriją, jo teisinę ir politinę sistemą, svarbiausius iššūkius. Pavyzdžiui, populistinių iniciatyvų dėka, šalyje buvo dvigubai sumažintas deputatų skaičius, nuo 225 iki 113 – tai labai mažai, kadangi Taivanas turi 23,5 milijonus gyventojų.

„Žmonėms nepatinka išrinkti politikai, jie nemano, kad jie atlieka savo darbą. Tad jiems atrodo, kad tiek daug parlamentarų nereikia. Tačiau daugybė taivaniečių, ypač politikos mokslų studentai, teisės profesoriai, Jums pasakytų, kad iš tiesų mes turime per mažai įstatymų leidėjų. Parlamentas sunkiai gali funkcionuoti, kai jame tiek mažai deputatų“, – teigia prof. Yen-Tu Su, kitais svarbiais iššūkiais įvardijęs gynybą nuo Kinijos kibernetinių atakų ar galimos invazijos.

Nepaisant įtemptų santykių su Kinija, Taivano opozicinė Kuomintango (Gomindano, KMT) partija laikosi požiūrio, kad su didžiąja valstybe reikėtų palaikyti stabilesnius, taikesnius ryšius. Tačiau šiai nuomonei daugelis taivaniečių nepritaria.

Taivaniečiai nėra kinų tautos dalis – kaip ir ukrainiečiai nėra rusų

Teisės profesorius taip pat pasidalino viena svarbiausių Taivane atliktų apklausų. Nuo 1992-ųjų kasmet taivaniečių yra klausiama, kaip jie save įvardintų: kaip taivaniečius, kaip kinus, ar kaip ir tą, ir tą. Taivano demokratizacijos pradžioje dauguma gyventojų rinkosi trečiąjį variantą. Tačiau vėliau, maždaug nuo 2008 m., įvyko lūžis.

„Nuo to laiko dauguma sakosi esą taivaniečiai. O šiemet atlikta apklausa parodė, kad save taivaniečiais laiko jau apie du trečdalius gyventojų, kinais – vos 5 procentai. Manau, tai didžiulis mūsų nacionalinės tapatybės pokytis“, – pažymi „Akademija Sinica“ profesorius.

Papildydamas jo mintis, VDU Teisės fakulteto dekanas, buvęs LR Konstitucinio Teismo pirmininkas, prof. Dainius Žalimas sako, jog šie identiteto klausimai pažįstami ir mums. „Tai puiki proga suprasti, kad jau yra susiformavusi atskira, specifinė, taivaniečių tapatybė, kurios skiriamasis bruožas yra liberalioji demokratija (žinoma, tų bruožų rastume ir daugiau). Taip, kaip ukrainiečiai ar baltarusiai nėra rusų tautos dalis, taivaniečiai taip pat nėra žemyne gyvenančių kinų tautos dalis“, – apibendrina prof. D. Žalimas.

Įstatymų priėmimą vilkina muštynėmis

Taivanas, kurio oficialus pavadinimas yra Kinijos Respublika, yra demokratinė valstybė, kuriai būdingas pusiau prezidentinis valdymas. Šalies vadovas yra prezidentas, kuris yra renkamas visuotiniuose rinkimuose ketverių metų kadencijai. Įstatymus leidžia parlamentas, vadinamas Įstatymų Leidžiamuoju Juaniu, vykdomoji valdžia priklauso Vykdomajam Juaniui, kurį sudaro ministras pirmininkas, jo pavaduotojas ir ministrai. Teisminę valdžią Taivane įgyvendina teismai.

Prof. Yen-Tu Su pasidalino ir kiek neįprastais Taivano parlamento bruožais, pavyzdžiui – neretai kylančiomis muštynėmis tarp parlamentarų. Tačiau, pasak profesoriaus, tai yra kaip ritualas su savomis taisyklėmis, o ne spontaniški smurto protrūkiai. Tokios „muštynės“ turi strateginį tikslą – jomis siekiama vilkinti įstatymų priėmimą.

„Tai yra pavirtę ritualizuotu žaidimu, turinčiu strateginę prasmę. Dažniausiai šios taktikos imasi opozicinės partijos, norėdamos uždelsti tam tikro sprendimo priėmimą, pavyzdžiui, kur reikalinga balsų dauguma. Ši praktika tęsiasi jau daug metų, yra politinės normos, kurios reguliuoja tokias „muštynes“, pavyzdžiui, jose dalyvauti gali tik deputatai“, – pažymėjo profesorius.

Svečias iš Taivano taip pat papasakojo apie demokratijos ir pilietinės visuomenės padėtį savo šalyje. Pavyzdžiui, Taivanas tapo pirmąja Azijos valstybe, kurioje buvo įteisintos tos pačios lyties partnerių santuokos, o tradiciniai „Pride“ renginiai, skirti LGBTQ bendruomenei, yra suvokiami kaip visos demokratinės visuomenės šventė. Taivaniečiai yra itin pilietiški – kartais į vykstančius protestus įvairiais klausimais susirenka šimtai tūkstančių žmonių.

Konferencijoje aptarė konstitucionalizmo padėtį Europoje

Vizito VDU metu prof. Yen-Tu Su taip pat sudalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Europos konstitucionalizmas: būklė ir perspektyvos“, kurioje jis apžvelgė referendumų reglamentavimo klausimus. Pranešėjas išskyrė poreikį rasti balansą tarp žmonių teisės patiems spręsti jų konstitucinę ateitį ir poreikio užtikrinti, kad konstitucinė demokratijos ateitis nebūtų palikta žmonių užgaidoms ir spontaniškiems sprendimams. Yen-Tu Su pabrėžė, kad fundamentalius klausimus sprendžiančius referendumus turi lydėti visapusiškas visuomenės švietimo procesas.

Konferencijoje buvo aptarta žemyno konstitucionalizmo būklė, ateities vizijos ir iššūkiai, pavyzdžiui, auganti autoritarizmo įtaka, demokratijos erozija ir kiti reiškiniai. Renginys buvo skirtas keturioms sukaktims: Lietuvos valstybės Konstitucijos ir Lietuvos universiteto 100-mečiui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos humanitarinio universiteto 30-mečiui.

„Net gilias demokratijos tradicijas turinčiose valstybėse konstitucionalizmo principų laikymasis nebegali būti traktuojamas kaip savaime suprantamas dalykas. Pasaulyje stebimi nuoseklūs, žingsnis po žingsnio vykstantys demokratijos erozijos procesai, tokie kaip intervencija į valdžių padalijimo principą, teisėjų nepriklausomumą bei kitus fundamentalius konstitucionalizmo imperatyvus. Šiame kontekste ypač svarbios mokslinės diskusijos, visapusiškai analizuojančios konstitucionalizmą ir jo santykį su demokratija“, – įžanginėje kalboje pabrėžė Tarptautinio demokratijos ir paramos rinkimams instituto (IDEA) atstovas Jungtinėms Tautoms dr. Massimo Tommasoli.

Konferencijoje dalyvavo pranešėjai iš Airijos, Austrijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Taivano, Ukrainos ir kitų šalių. Renginys pritraukė ne tik akademinę bendruomenę, bet ir nevyriausybinių bei valstybinių institucijų atstovus, advokatų bendruomenės narius.

Renginys tapo platforma užmegzti ir (ar) stiprinti ryšius su tarptautine akademine bendruomene ir pasaulinėmis konstitucionalizmo bei demokratijos stiprinimo srityje dirbančiomis organizacijomis. VDU artimiausiu metu ketina sudaryti ilgalaikio bendradarbiavimo susitarimus su Tarptautiniu demokratijos ir paramos rinkimams institutu bei Taivane veikiančiais universitetais. Konferencijos dalyviai išreiškė norą, kad VDU Teisės fakulteto suorganizuota konferencija apie konstitucionalizmą žymėtų naujos tradicijos – kasmet surengti šios tematikos konferenciją – pradžią.