Prof. D. Žalimas dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Latvijoje
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas prof. Dainius Žalimas Latvijos Respublikos Prezidento kvietimu kovo 17 d. dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Ginant Latviją. Tada ir dabar: nacionalinio pasipriešinimo patirtis Baltijos valstybėse ir Ukrainoje (Defending Latvia. Then and now: national resistance experience of Baltics and Ukraine)”, skirtoje Latvijos pasipriešinimo dalyvių atminimo dienai pažymėti.
Konferencijos metu profesorius pristatė Lietuvos pasipriešinimo statuso ypatumus pagal tarptautinę ir konstitucinę teisę.
„Kaip ir kitų dviejų Baltijos valstybių, Lietuvos valstybės tęstinumas okupacijos metais grindžiamas dviem ramsčiais – Tautos valia išsaugoti savo valstybę ir tarptautiniu valstybės tęstinumo pripažinimu. Pastarasis glaudžiai susijęs su nepertraukiama diplomatinės tarnybos veikla okupacijos metais. Šioje vietoje Latvija mums ypač reikšminga: 1980 m. Lietuvos ir Latvijos diplomatinių tarnybų vadovai sudarė džentelmenišką susitarimą, pagal kurį Latvija paskolino 2 mln. JAV dolerių Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklai finansuoti (po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva grąžino šiuos pinigus Latvijai). Tai buvo vienas iš Lietuvos ir Latvijos valstybių tęstinumo okupacijos metais įrodymų“, – teigė prof. D. Žalimas.
Pasak teisininko, ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupacijai buvo susijęs su pirmuoju Lietuvos valstybės tęstinumo ramsčiu. Pagal tarptautinę ir konstitucinę teisę Lietuvos partizanai buvo savigynos teisę įgyvendinusios Lietuvos Respublikos ginkluotosios pajėgos, o partizanų politinė ir karinė vadovybė – teisėta kovojusios su okupacija Lietuvos Respublikos valdžia.
Konferencijos akimirka
LLKS Taryba buvo Tautos atstovybė, priėmusi vieną iš trijų Lietuvos valstybės pamatinių konstitucinių aktų, turinčių virškonstitucinę galią – 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją. Deklaracijoje įtvirtintos tokios svarbios Lietuvos konstitucinės tradicijos, kaip parlamentinė respublika, vakarietiška geopolitinė orientacija, nacių ir sovietų totalitarinių režimų pasmerkimas. Deklaracija taip pat išreiškė Lietuvos Respublikos tarptautinį įsipareigojimą laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos.
„Kodėl svarbus toks aiškus Lietuvos pasipriešinimo okupacijai teisinis statusas? Todėl kad tai yra geriausias atsakas neonacistinei (putinistinei) rusijos ideologijai, kuri neigia Baltijos valstybių tęstinumą ir jų nepriklausomybės atkūrimo teisėtumą, o Pasipriešinimo dalyviams lipdo nacių, buržuazinių nacionalistų, banditų ir teroristų etiketes. Visai kaip dabar kovojančiai su agresija Ukrainai, jos piliečiams, teisėtai valdžiai ir ginkluotosioms pajėgoms“, – konferencijos metu išsakytomis mintimis dalinosi VDU mokslininkas, kurio įsitikinimu, tokia Rusijos ideologija ir jos įgyvendinimas turi būti įvertintas Niurnbergo-2 tribunole.
Savo kalboje profesorius D. Žalimas taip pat pakvietė konferencijos dalyvius paremti tarptautinę visuomeninę iniciatyvą steigti specialų baudžiamąjį tribunolą kaltiems dėl agresijos prieš Ukrainą asmenims, pirmiausia – V. Putinui ir A. Lukašenkai, teisti.
