„Patirčių akademija“: mokantis per patirtis, sumažėja baimė suklysti

Patirtinis mokymasis, arba mokymasis per patirtį, pasaulyje jau seniai nėra naujiena. Dar  septintajame dešimtmetyje Meino valstijoje (JAV) žmogaus elgsenos tyrėjai pristatė „Mokymosi piramidę“, atskleidusią, kad žmonės mokydamiesi per patirtį įsimena net 75 % pateiktos informacijos, o vien klausantis pamokos ar paskaitos – vos 5 %. Vis tik didžioji dalis Lietuvos švietimo įstaigų dažniausiai  renkasi tradicinį mokymą, kai  mokytojas dėsto informaciją, o moksleiviai stengiasi klausytis ir žymėtis, ką reikės išmokti.

Nors „patyriminio mokymosi“ sąvoka ir gali skambėti įmantriai, jos įgyvendinimas nėra sudėtingas. Trumpai tariant, tai žinių įsisavinimo metodika, skatinanti aktyviai ir kryptingai veikti eksperimentuojant, ieškant naujų įžvalgų, o proceso pabaigoje jas užtvirtinant refleksija.

Kuo šis mokymasis skiriasi nuo tradicinių pamokų?

Esame įpratę, kad mokykloje žinios vertinamos pažymiais ir pagal tai atsiranda mokinių rangavimas į gabius, vidutinius ir silpnus arba dar grubiau – gerus ir protingus, silpnesnius ir blogus mokinius. Neretai tai ugdo nepilnavertiškumo arba  perfekcionizmo ydą, kai vystosi baimė padaryti nors menkiausią klaidą. Tuo tarpu mokymasis per patirtį tinka visiems – tai mokymosi stilius, kuris nereikalauja išankstinio pasiruošimo – reikia tik atidžiai stebėti savo veiksmus ir mokėti pasidaryti išvadas. Dar keletą teigiamų šios metodikos aspektų išskiria Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) „Minded“ vadovas dr. Osvaldas Stripeikis:

„Visų pirma, patirtinis mokymasis leidžia moksleivius aktyviai įtraukti į idėjų atradimo ir kūrimo procesus bei įgalina juos drąsiai eksperimentuoti, ieškoti ir nebijoti klysti. Atsikratę pastarosios baimės, moksleiviai ne tik drąsiai reiškia savo mintis ir noriai diskutuoja, tačiau treniruoja ir savo kūrybiškumo raumenis. Šią metodiką taikydami nuolat, jie išmoksta reflektuoti, vertinti savo veiksmus tiek asmeninėse, tiek komandinėse patirtyse, o inicijuodami diskusijas bei kurdami idėjas, iš kurių vėliau patys padaro išvadas, moksleiviai mokosi savarankiškumo, nes tampa tiesioginiais savo minčių savininkais ir neša atsakomybę už savo pačių veiklos rezultatus.“

Kiekvienos patirties vaisius – refleksija

Projektuojant mokymosi patirtis, svarbu nepamiršti, kad didelę dėmesio dalį reikia skirti ne tik pačiai patirčiai, bet ir tinkamam jos uždarymui bei refleksijai. Pastarajai neįvykus, visas procesas gali nueiti perniek, nes nesuformulavus įžvalgų ir neįvardijus to, kas „išsinešama“ iš tam tikros patirties, pamoka lieka neįsisąmoninta. „Gebėjimas reflektuoti leidžia įvertinti gautą patirtį – atsakyti į klausimą, ką man reiškia šis naujas patyrimas ir kur aš tai galėsiu pritaikyti ateityje“, – teigia O. Stripeikis.

Patyriminio mokymosi procese skatinama atsižvelgti ne tik į individualų darbą, bet ir į mokymąsi grupėje. Turint bendrą komandinę patirtį, padaugėja įžvalgų, kurios vėliau tampa prasmingomis ne tik kiekvienam asmeniškai, bet ir kitiems tos pačios patirties dalyviams. Mokiniai gali ne tik įsivertinti savo pačių veiksmus ar mintis, kilusias patirties metu, bet ir gauti grįžtamąjį ryšį iš kitų komandos narių. Pastebima, kad kuo komanda yra glaudesnė ir atviresnė, tuo jos tarpasmeninis grįžtamasis ryšys yra nuoširdesnis ir konstruktyvesnis.

Gali kilti klausimas – koks vaidmuo šio patyriminio mokymosi procese lieka mokytojui? Kadangi labai svarbu su moksleiviais gebėti užmegzti asmeninį ryšį, mokytojas čia tampa palydinčiu asmeniu, mentoriumi. Tam, kad patirtys turėtų prasmę, jos turi būti kryptingos, sudarytos pagal pamokos planą bei sukurtos patyrusio ir savo sritį išmanančio edukatoriaus. Nors suplanuotos patirties refleksija gali vykti ir individualiai (pavyzdžiui, dienoraščio forma), tačiau „mokymosi piramidė“ mums sufleruoja, jog efektyviau yra reflektuoti grupėje. Būtent čia mokytojo vaidmuo tampa itin svarbus, nes jo užduotis yra gebėti užduoti kuo tikslingesnius klausimus, objektyviai apžvelgti situaciją, supažindinti su kontekstu ir užtikrinti, kad kiekvienas išsineštų sau ką nors naudingo. Refleksijos klausimams galima pasitelkti itin paprastą „What – So What – Now What“ metodą: pirmiausia paprašyti įvardinti, kas įvyko, ką patyrė ir ką jautė moksleivis patirties metu, tuomet – kas iš to, kokia šios patirties prasmė, galiausiai – kur konkrečiai tai bus galima pritaikyti?

Gerieji pavyzdžiai

Lietuvoje pastebima vis didesnė patirtinių mokymų, stovyklų ir projektų, skirtų būtent moksleiviams, pasiūla. Vienas naujausių patyriminio mokymo principais paremtų projektų – VDU „Minded“  organizuojama „Patirčių akademija“. Bendradarbiaujant su „Psichologinės paramos ir konsultavimo centru“ bei kitais partneriais, vos prieš vienerius metus buvo pradėtas ir sėkmingai įgyvendintas pirmasis jos sezonas – „DOERS“.

„DOERS programa yra paremta „mokymusi per patyrimą“. Stovyklų, kūrybinių dirbtuvių, seminarų ir kitų interaktyvių užsiėmimų metu sukuriamos prasmingos patirtys, o gautos įžvalgos pritaikomos praktiškai – „čia ir dabar“. Programoje ypatingas dėmesys skiriamas asmeniniam tobulėjimui, kuomet dalyviai, padedami mentoriaus, gali reflektuoti savo patirtis, ugdyti reikiamas tarpasmenines bei socialines kompetencijas. Patirtinio mokymosi metu kylantys iššūkiai aiškiau atskleidžia mokinių mąstymą, elgesį, gebėjimą valdyti emocijas, priimti sprendimus, skatina moksleivius kritiškai mąstyti, klausti ir ieškoti atsakymų“ – apie programą pasakoja VDU „Minded“ vadovas.

„Patirčių akademijoje“ taip pat nepamirštamos ir verslumo kompetencijos: „Pasitelkdami kūrybišką mąstymą ir praktinius kūrybiškumo įrankius, dalyviai gali pamatyti aibę skirtingų užduoties sprendinių ir atrasti tinkamiausią atsakymą duotai situacijai. Šis etapas griauna mąstymo stereotipus ir įkvepia eksperimentuoti. Moksleiviai čia išmoksta įvertinti realias galimybes, planuoti laiką bei suburti bendraminčių komandą, o žinios ir patirtys sukauptos ankstesnių etapų metu, čia įgalinamos virsti realiais projektais“ – teigia O. Stripeikis, kuris jau kelerius metus VDU dėsto verslininkystės paskaitą.

Kaip šiuos metodus vertina moksleiviai?

Patirtinio mokymosi naudas pastebi ir moksleiviai. Baigę „Patirčių akademijos“ mokymų programą jie įvardija, kad tokios veiklos sumažina savikritiką ir baimę „padaryti blogai“.

„Manau, kad mokantis per patirtis sumažėja baimė suklysti. Kai tu esi vertinamas ne vien tik pagal pažymį, o, pavyzdžiui, pagyrimu pagal tai, ką sugebėjai įgyvendinti, man asmeniškai duoda daug didesnį pilnatvės jausmą. Mokymasis eksperimentuojant, ypač komandoje, leidžia geriau suprasti ir save, ir pačią užduotį. Be to, išbandant vis naujus dalykus, atsiveria didesnės galimybės surasti savo aistrą ar kažką, kas tau labai sekasi,“ – mintimis dalinasi vienuoliktokė Julija.

Jos bendraamžė Benita lygindama mokymąsi per patirtį su įprastiniu tradiciniu mokymo stiliumi pastebi: „Tradicinės pamokos mus ruošia vienam dalykui – egzaminui. Mes „iškalame“ medžiagą, parašome kontrolinius, o tuomet didžiąją dalį pamirštame. Taip pat, mokykloje mes dažnai vengiame būti savimi – taisyklės, reikalavimai ir nuolankumas prieš mokytojus – tai riboja jaunas asmenybes. Tuo tarpu patirtinio mokymosi metu mentoriai žiūri į moksleivius, kaip į sau lygius žmones, ir sudaro sąlygas patiems rasti teisingą sprendimą.“

Devintą klasę pabaigusi Medeinė, kalbėdama apie mokymąsi iš patirties, prisimena chemijos pavyzdį: „Kuomet viskas vyksta klasėje, dalis informacijos lieka užmiršta, tačiau, kai einame į laboratoriją ir atliekame eksperimentą, o paskui dar apibendriname gautus rezultatus – viskas daug geriau įsimena. Arba, klausant informacijos apie bendravimą ir bendradarbiavimą etikos pamokų metu, dažnai net nesutelkiame viso dėmesio į aiškinamą temą, o „Patirčių akademijoje“ kalbame apie panašias temas, tačiau užduotis atliekame praktiškai komandose su labai skirtingais žmonėmis, todėl tai įsirėžia į atmintį kur kas giliau.“

Benita išskiria ir itin svarbią praktinio mokymosi dalį – refleksiją, kuri leidžia besimokančiajam paaugti. „Visas žinias užtvirtindavo refleksija, kurios analogas mokykloje yra kontrolinis darbas – parodyk, ką išmokai. Tačiau refleksija nekelia streso ir jos metu galima dar labiau pagilinti žinias bei išgirsti naujų faktų, o klausydami ir kitų žmonių pastebėjimų, atrasdavome naujų minčių ir idėjų, kurių galbūt patys nepastebėdavome.“ – teigia ji.

„Refleksija atrodė toks laikas, kai tu rimtai gali pasižiūrėti į save ir į kitus komandos narius  iš šono, o tuo pačiu ir visą situaciją pamatyti kitaip, nes galbūt azartiškai atlikdamas užduotį, apie tai nepagalvojai. Po patirčių daugiausia išlieka tai, ką aptarėme refleksijoje“ – mintį pratęsia Julija.

„Minded Patirčių akademija“ kviečia augti per patirtį ir šį rudenį

Nors COVID-19 ir keičia mokymo institucijų kasdienybę ir riboja po-pamokinių veiklų spektrą, tačiau „Minded Patirčių akademijos“ organizatorių komanda teigia matanti prasmę tęsti veiklas su moksleiviais.

„Supratome, kad tokiu metu dar labiau yra vertinga mokiniams padėti atrasti mokymosi per patirtį vertę. Pavargę nuo ekranų ir išsiilgę gyvo mokymosi proceso, moksleiviai gali įsisavinti paprastus būdus, kaip būdami namuose, keldami sau iššūkius ir gebėdami reflektuoti apie patirtį, jie gali save turtinti ir taip asmeniškai augti“, – dalinasi mintimis moksleivių programos vadovas Laurynas Nikelis.

Pasak jo, šiuo metu komanda vyksta į mokyklas ir veda interaktyvius mokymus, kad moksleiviai galėtų bent iš dalies prisiliesti prie patirtinio mokymosi ir jį toliau taikyti savo klasėje ar už jos ribų. „Jei pažįstate moksleivius ar mokyklas, kuriems tokia patirtis būtų įdomi, rekomenduokite susisiekti su mumis ar tiesiogiai registruotis, kad galėtume atvykti pas jus arba pakviesti moksleivius į būsimas veiklas“, – entuziastingai kviečia Laurynas.

Jau dabar „Patirčių akademijos“ veiklose dalyvavo daugiau nei 400 mokinių iš Kauno ir Kauno rajono. Organizatorių komanda nusiteikusi entuziastingai ir planuoja šį skaičių dvigubinti. „Gera matyti vertę, kurią atneši jaunam žmogui“, – motyvacijos priežastį įvardija Laurynas.