Pasirodė jubiliejinis 75-asis „Darbų ir dienų“ tomas

Mokslo metų pradžioje pasirodė jubiliejinis 75-asis žurnalo „Darbų ir dienų“ tomas. Ta proga redakcijos skiltyje buvo peržvelgtas ne tik jo tekstų turinys, bet ir visą sąranga, išryškinanti žurnalo kitoniškumą bendrame akademinių žurnalų fone.

Vien pavarčius matyti, jog šis tomas mažiau fragmentuotas nei įprastai, atskiros jo dalys susietos akivaizdžiais, bet ne iškart pastebimais ryšiais. Plati monografinė akademinių straipsnių dalis, skirta Vytauto Kavolio 90-mečiui, tęsiama „Atradimų“ ir „Retrospekcijų“ tekstuose, kuriuose publikuojama Daivos Dapkutės parengta archyvinė medžiaga – keli Vytauto Kavolio laiškai Kostui Ostrauskui, ir Violetos Kelertienės diptikas: anksčiau publikuoti dionisiškieji atsiminimai apie Vytautą Kavolį, papildyti naujais apoloniškaisiais. Šie monografinę dalį pratęsiantys tekstai, kaip ir Arūno Sverdiolo kalba, pasakyta konferencijoje, pateikti greta straipsnių. Tai buvo sąmoningas siekinys, nes niekas kitas taip gerai neatskleidžia aptariamųjų dalykų savasties kaip žanrinė jų pristatymo įvairovė. Netgi Mykolo Drungos recenzija, skirta dvitomei XX amžiaus Lietuvos muzikos istorijai ir okupuotos Lietuvos oficialiems ar asmeniškiems ryšiams su išeivija, svariai papildo ir praplečia išeiviškąją monografinės dalies temą.

Kita 75 tomo ypatybė – antropologinė bei sociologinė jo pakraipa, atskleidžianti nuoseklią tarpdisciplininę „Darbų ir dienų“ liniją, o konkrečiau – humanitarinių ir socialinių mokslų vientisumą. Ją atliepia straipsnių dalyje publikuota Emilijos Pundziūtės-Gallois studija apie Lietuvos diplomatinę kultūrą, ypač herojiškąją diplomatinės tarnybos tradiciją, parengta taikant etnografinius metodus, t. y. pusiau struktūruotus kokybinius interviu ir sociologines teorines prieigas kasdienei praktikai. Panašiai socialinę realybę – kalbos redaktorių, tekstų autorių ir kitų kalbos standartizavimo lauko veikėjų galios santykius – iš sociolingvistinių pozicijų tiria ir antrosios publikacijos autorė Eglė Jankauskaitė. Taip atliepiama iš kitų disciplinų socialinei kavoliškojo humanizmo praktikai. Tačiau tik viso tomo skaitytojai gali įvertinti, ar pavyko šį jubiliejinį tomą priartinti prie „Darbų ir dienų“ siekiamybės: konceptualaus, vientiso, tarpdiscipliniško, tvirtą stuburą – monografinę dalį – turinčio leidinio. Nes tik toks jis pateisina šio žurnalo vardą, o pavienius įvairių temų straipsnius, kuriems leidinio kontekstas nesvarbu, galima rasti bet kokiame akademiniame tekstų rinkinyje. Jubiliejinį numerį galima rasti čia.

Rūta Petrauskaitė