Liūdime dėl prof. Alfonso Motuzo netekties
VDU bendruomenė liūdi netekusi muzikologo, etnologo, prof. habil. dr. Alfonso Motuzo. Šv. Mišios už velionį bus aukojamos lapkričio 4 d., 18 val., Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Sėlių g. 17, Vilnius). Atsisveikinti su profesoriumi bažnyčioje galima lapkričio 5 d., 9–15 val. Kalnų giedojimas – 11 val. Urnos išnešimas – 15 val.
Prof. Alfonsas Motuzas buvo ilgametis Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas (nuo 1997 m.), muzikologas, etnologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, tyrinėjęs liaudies pamaldumą ir tradicines giesmes, sudaręs lietuvių liaudies instrumentinės muzikos ir giesmių rinkinių. Profesorius išleido daugiau nei 10 knygų, kuriose išsamiai pristatė skirtingų Lietuvos vietovių liaudies pamaldumo tradicijas, taip pat publikavo dešimtis mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje.
A. Motuzas gimė 1955 m. lapkričio 22 d. Šiauliuose. 1979 m. jis baigė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakulteto A. Buikos orkestrinio dirigavimo klasę. 1987–1991 m. jis tobulinosi Maskvos Gnesinų muzikos pedagoginio instituto Liaudies muzikos instrumentų katedros aspirantūroje. 1992 m. A. Motuzui suteiktas humanitarinių mokslų daktaro (muzikologija) laipsnis. Nuo 2002 m. jis buvo habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (etnologija), nuo 2004 m. – profesorius.
Du dešimtmečius A. Motuzas dėstė Lietuvos konservatorijoje (dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje) – nuo 1975 iki 1995 metų. Vėliau jis dirbo Šv. Antano kolegijoje Kretingoje, Klaipėdos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete, Vilniaus ir Telšių kunigų seminarijose. Nuo 1997-ųjų A. Motuzas dirbo Šv. Antano religijos studijų instituto direktoriaus pavaduotoju, 2004-aisiais pradėjo vadovauti Lietuvos katalikų bažnyčios istorijos centrui, buvo jo vyr. mokslo darbuotojas. Nuo 1992 m. jis buvo Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys, 2000–2004 m. – jos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. Pastaraisiais metais VDU jis dėstė religijotyrą, vykdė akademinę veiklą, nepaisant sunkios ligos.
Profesorius taip pat skaitė paskaitas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Toronto, Oslo, Vienos, Miuncheno, Krokuvos, Sankt Peterburgo ir kituose pasaulio universitetuose.
„Profesorius Motuzas buvo ypatingos kartos mokslininkas, nes jis, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, aktyviai dalyvavo atkuriant aukštojo mokslo institucijas, kuriose buvo dėstomi religijos mokslai, teologija. Galima paminėti, kad nuo 1992 m. jis pradėjo darbuotis šv. Antano kolegijoje, paskui tapo jos vadovu. 1997 m. jis pradėjo dėstyti Vytauto Didžiojo universitete. Tai – žmogus, kuris savo įgytą etnologijos ir muzikologijos išsilavinimą visiškai atidavė jaunosios specialistų kartos kūrimui“, – prisimena VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas, diakonas, doc. dr. Benas Ulevičius.
Pasak doc. dr. B. Ulevičiaus, A. Motuzas išsiskyrė dideliu draugiškumu ir kolegialumu. „Jis visada pirmas siūlydavo pagalbą studentams, labai mielai konsultuodavo, dalindavosi savo žiniomis, – prisimena Katalikų teologijos fakulteto dekanas. – Profesorius taip pat turėjo drąsinimo dovaną – jis skatino nepasiduoti, judėti pirmyn ir pakeldavo nuotaiką jauniems specialistams. Todėl bendrauti su juo, kaip su kolega, buvo visada labai gera. Mes, jaunesnieji profesoriaus kolegos, niekada nejausdavome nereikalingos įtampos, galėdavome bendrauti apie svarbius dalykus draugiškai ir paprastai – toks buvo profesoriaus bruožas.“
Diakonas priduria, kad A. Motuzas jį stebino išskirtine energija ir optimizmu, kurio nepakirto nei ilgametė liga, nei įvykę įvairūs svyravimai Lietuvos aukštojo mokslo erdvėje: „Jis visada buvo be galo darbštus mokslininkas – iki pat gyvenimo pabaigos nepaliaujamai tęsė savo tyrinėjimus, rašė apie įvairius atradimus etnologijos, muzikologijos ir ypač liaudies pamaldumo srityje. Kalbant apie profesinę sritį, įspūdį darė A. Motuzo meilė liaudies pamaldumui, jis buvo vienas didžiausių šios srities ekspertų. Apie tai kalbantis, jo akyse visada užsidegdavo ugnelė, pasigėrėjimas mūsų krikščioniškosios liaudies pamaldumo tradicijos grožiu. Jis mokėjo ir kitus užkrėsti tais dalykais.“
Artimieji prašo paremti hospisą
Atsisveikinimas su A. Motuzu vyks Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Sėlių g. 17). Pirmadienį, lapkričio 4 d., 18 val., už velionį bus aukojamos Šv. Mišios. Atsisveikinti su profesoriumi bus galima antradienį, lapkričio 5 d., nuo 9 val. iki 15 val. Kalnų giedojimas – 11.00 val. Urnos išnešimas – 15.00 val.
A. Motuzo šeima vietoje gedulingų pietų renka piniginę auką Pal. Mykolo Sopočkos hospisui. Profesoriaus artimieji prašo nepirkti gėlių ar vainikų ir kviečia prisidėti, įdedant auką į dėžutę atsisveikinimo metu. Visi surinkti pinigai bus skirti minėtai įstaigai, globojančiai sunkiai sergančius ligonius.
Parengta pagal Bernardinai.lt informaciją
