Lietuvos mokykloms – diasporinio ugdymo programa
Lietuviai yra viena labiausiai migruojančių tautų pasaulyje, turinti sudėtingą istoriją ir susidurianti su įvairiais tapatybės iššūkiais, dėl kurių šiandien labai sunku ugdyti ir apibrėžti lietuviškumą. Šio sudėtingo uždavinio ėmėsi Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kuris kartu su Šlienavos pagrindine mokykla inicijavo naują programą moksleiviams – ji remiasi Vakarų pasaulio praktikomis ir kviečia ugdyti jaunimo savivoką gilinantis į savo šeimos istoriją.
Naujoji neformali diasporinio ugdymo programa „Mano šeimos istorijos Lietuvoje ir pasaulyje“ yra skirta bendrojo lavinimo mokyklų šeštokams ir septintokams. Jos tikslas – ugdyti vaikų gebėjimą sieti asmenines šeimos istorijas su šalies, miesto ar bendruomenės istorijomis. Moksleiviai programoje mokosi empatiškai pažvelgti į šeimos narių, esančių Lietuvoje arba užsienyje, gyvenimus, suvokti, kokios istorinės ir kultūrinės aplinkybės formavo jų asmenybes.
„Nuo XIX a. antros pusės lietuviai yra viena labiausiai migruojančių tautų. Tyrimai rodo, kad vaikai vis dažniau susiduria su neigiamomis emigracijos pasekmėmis, o paauglystės sulaukęs jaunimas dažnai svarsto apie emigraciją. Jei lietuviška tapatybė silpna dar būnant Lietuvoje, ateityje emigravęs žmogus patenka į savivokos „smegduobę“ – yra pasmerktas nesuprasti nei savęs, nei savo aplinkos“, – programos poreikį paaiškina vienas iš jos kūrėjų, VDU lektorius ir „Academia cum laude“ koordinatorius, istorikas Domas Boguševičius.
Anot mokslininko, ugdant lietuviškąją tapatybę, dera atsigręžti į Vakarų pasaulio, kurio integrali dalis yra ir Lietuva, patirtį. Moksleiviams vien mokytojai padėti negali: po paveldėtų istorinių traumų, karo metų ir emigracijos bangų, dar prisidėjus ir viso pasaulio iššūkiams, susivokti itin sudėtinga. Todėl pagalbos ranką ištiesė universitetas – remiantis Izraelio diasporinio ugdymo pavyzdžiu, buvo parengta speciali programa, kviečianti moksleivius atrasti šeimos ir giminės pasakojimus.
Programa jau sėkmingai pradėta taikyti ir praktikoje – Kauno rajono Šlienavos pagrindinėje mokykloje, kur šeštokai gali dalyvauti specialiuose užsiėmimuose. Čia vaikai pirmiausia yra kviečiami savo gyvenamoje vietoje, kaime ar miestelyje atpažinti herojus – bendruomenei, šaliai nusipelniusias, ypatingais pasiekimais pasižymėjusias asmenybes. Tai gali būti, pavyzdžiui, vieno iš vaikų senelis ar tos vietos bendruomenės narys, turintis „paslaptį“ – su šalies ar tos vietos reikšmingais įvykiais susijusią istoriją, kurią vaikai turi įminti, aptarti ir užrašyti.
„Mokiniams labai patiko netradicinis pamokos formatas, jie jautėsi įsigilinę į istorijas. Taip pat diskutavome, ar lengva būti herojumi, skaitėme kūrinius apie herojui tenkančią naštą. Veikla buvo intensyvi, be to, moksleiviai gavo ir namų darbų – pasidomėti ir atrasti savo šeimos „paslaptį“, – įspūdžiais pasidalino pirmoji programos įgyvendintoja, Šlienavos pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Asta Skatikienė, VDU migracijos politikos ir lietuvių diasporos istorijos studijų absolventė.
Kituose užsiėmimuose moksleiviai ne tik tyrinės savo šeimų istorijas, klausysis tėvų ar senelių pasakojimų, bet ir kurs laiko juostas – chronologiškai išdėliodami savo šeimos, vietos bendruomenės, miesto, šalies ir pasaulio įvykius. Taip pat bus tyrinėjami lietuvių migracijos maršrutai, lietuvių diasporos veikla, po pasaulį išsisklaidžiusių artimųjų likimai.
Programą „Mano šeimos istorijos Lietuvoje ir pasaulyje“ parengė VDU Pasaulio lietuvių universiteto bendradarbių komanda: Domas Boguševičius, Martynas Butkus, Ričardas Jaramičius, Domas Lavrukaitis, Ingrida Celešiūtė.
