Koronavirusas: Plaktukas ir Šokis

Kviečiame susipažinti su visame pasaulyje išgarsėjusio Silicio slėnio verslininko, Stenfordo universiteto absolvento Tomas Pueyo straipsniu, kuriame nagrinėjamos kovos su koronaviruso pandemija strategijos. Straipsnis originalo kalba pirmą kartą paskelbtas „Medium“ platformoje kovo 19 d. Atkreipiame dėmesį, kad visus tekste skelbiamus grafikus galima padidinti paspaudus kairį pelės mygtuką.

Kaip gali atrodyti ateinantys 18 mėnesių, jeigu valstybių lyderiai suteiks mums laiko

Griežtos kovos su koronavirusu priemonės turėtų tęstis keletą savaičių, vėliau infekcijų protrūkis neturėtų kilti aukštyn, priemonių kainą pagrindžia milijonai išsaugotų gyvybių. Jei nesiimsime šių veiksmų, dešimtys milijonų bus užkrėsti, o sveikatos sistemai neatlaikant apkrovos mirtų ne tik daug koronaviruso, bet ir kitų pacientų, reikalaujančių intensyvios terapijos.

Per keletą savaičių įvairios pasaulio valstybės perėjo nuo pozicijos „Koronavirusas nėra didelė grėsmė“ prie nepaprastosios padėties paskelbimo. Deja, daug šalių vis dar nesiima rimtų veiksmų. Kodėl?

Kiekvienoje valstybėje iškyla klausimas – kaip turėtume reaguoti? Atsakymas joms nėra akivaizdus.

Tokios šalys, kaip Prancūzija, Ispanija ar Filipinai, jau yra įvedusios griežtas karantino sąlygas. Kitos, kaip JAV, Jungtinė Karalystė ar Šveicarija, nedrąsiai mindžikavo vietoje prieš imantis socialinės distancijos priemonių.

Remiantis įvairiais šaltiniais su daugybe statistikos, lentelių bei modelių, šiandien aptarsime:

1. Kokia šiandienos situacija?
2. Kokius pasirinkimus turime?
3. Tai, kas šiuo metu svarbiausia – laikas
4. Kaip atrodo gera kovos su koronavirusu strategija?
5. Kaip turėtume mąstyti apie ekonomines ir socialines pasekmes?

1. Kokią turime situaciją?

Praėjusią savaitę rodžiau jums šį grafiką.

Grafike buvo vaizduojami koronaviruso atvejai už Kinijos ribų, tačiau matėsi tik Italija, Iranas ir Pietų Korėja. Dėl to turėjau priartinti apačioje dešinėje esantį kampą, kad matytume kitus kylančius atvejus. Mano nuomone, jie greitai prisivys aukščiau minėtas tris valstybes.

Pažiūrėkime, kas nuo to laiko įvyko.

Kaip spėta, naujų atvejų skaičius sparčiai augo keliolikoje valstybių. Čia galiu parodyti tik tas šalis, kuriose yra daugiau nei 1000 atvejų. Svarbu pabrėžti:

• Ispanija, Vokietija, Prancūzija ir JAV turi daugiau nustatytų atvejų nei Italija, kuomet ji įvedė karantiną.
• 16 šalių šiandien turi daugiau nustatytų atvejų nei Hubėjaus provincija, kuomet ten buvo įvestas karantinas. Japonija, Malaizija, Kanada, Portugalija, Australija, Čekija, Brazilija ir Kataras turi daugiau nei Hubėjus, bet mažiau nei 1000 atvejų. Šveicarija, Švedija, Norvegija, Austrija, Belgija, Nyderlandai ir Danija turi daugiau nei 1000 atvejų.

Ar pastebite ką nors neįprasto šiame valstybių sąraše? Neskaitant Kinijos ir Irano, kurios patyrė masinius, nenuginčijamus protrūkius, bei Brazilijos ir Malaizijos, visos kitos šio sąrašo šalys yra vienos iš turtingiausių pasaulyje.

Ar manote, jog virusas taikosi į turtingas valstybes? O galbūt labiau tikėtina, kad turtingesnės šalys gali geriau identifikuoti virusą?

Mažai tikėtina, jog koronavirusas nepalietė mažiau turtingų valstybių. Šiltas ir drėgnas oras, ko gero, padeda, tačiau savaime neapsaugo nuo infekcijos protrūkio. Kitu atveju, Singapūras, Malaizija ar Brazilija nebūtų paliestos viruso.

Labiausiai tikėtina hipotezė, kad arba koronavirusas jas pasiekė vėliau dėl prastesnio susisiekimo su likusiu pasauliu, arba virusas jau yra ten, bet dėl lėšų trūkumo nebuvo galima atlikti daugiau testų.

Bet kokiu atveju, jei tai tiesa, dauguma šalių negalės išvengti koronaviruso. Tik laiko klausimas, kuomet jos patirs infekcijos protrūkius ir turės imtis atitinkamų veiksmų.

Kokias priemones gali rinktis skirtingos šalys?

2. Kokie galimi pasirinkimai?

Ispanijoje ir Prancūzijoje taikomos priemonės

Vienoje pusėje turime Ispaniją ir Prancūziją. Tai Ispanijos taikytų priemonių laiko juosta:

Kovo 12 d., ketvirtadienį, Ministras Pirmininkas Pedro Sánchez atmetė prielaidas, jog Ispanijos valdžia neįvertino grėsmės visuomenės sveikatai.

Penktadienį Ispanijoje paskelbta nepaprastoji padėtis.

Šeštadienį imtasi šių priemonių:

• Gyventojai negali palikti savo namų, nebent dėl esminių priežasčių: darbas, maisto ir vaistų pirkimas, ligoninė, bankas arba draudimo kompanija (ypatingi atvejai)
• Specialus draudimas eiti pasivaikščioti su vaikais, lankyti gimines ar draugus (išskyrus rūpinimąsi žmonėmis, kuriems reikia pagalbos, laikantis higienos ir fizinių atstumo palaikymo priemonių)
• Uždaromi visi barai ir restoranai, išskyrus teikiančius maistą išsinešimui
• Uždaromos visos pramogų erdvės: kinas, muziejai, sporto renginiai, vietinės šventės
• Vestuvėse negali dalyvauti svečiai. Laidotuvėse gali dalyvauti tik keletas žmonių
• Viešasis transportas nestabdomas

Pirmadienį uždaromos sausumos sienos.

Kai kurie mano, jog tai puikus priemonių sąrašas. Kiti puola į desperaciją. Šis skirtumas ir yra tai, ką šiuo straipsniu norima suderinti.

Prancūzijoje taikomų priemonių laiko juosta panaši, tik ten ilgiau užtruko jas įgyvendinti ir dabar jos yra griežtesnės. Pavyzdžiui, mažoms įmonėms sustabdoma nuoma, mokesčiai ir komunalinės paslaugos.

JAV ir Jungtinėje Karalystėje taikomos priemonės

JAV ir Jungtinė Karalystė, kaip ir Šveicarija, delsė imtis ryžtingų veiksmų. Štai laiko juosta JAV atveju:

• Kovo 11 d., trečiadienis: sustabdomos kelionės
• Penktadienis: paskelbta nepaprastoji padėtis. Socialinės distancijos priemonės netaikomos
• Pirmadienis: vyriausybė ragina visuomenę vengti restoranų ar barų bei daugiau nei 10 žmonių susibūrimų. Socialinės distancijos priemonės faktiškai neįvedamos. Tai tėra rekomendacija

Daug valstijų ir miestų imasi iniciatyvos ir įpareigoja imtis griežtesnių priemonių.

Jungtinėje Karalystėje veiksmų planas panašus: daugybė rekomendacijų, bet iš jų mažai privalomų.

Šios dvi valstybių grupės atspindi kardinaliai skirtingus požiūris į kovą su koronavirusu: švelninimą ir nuslopinimą. Pabandykime suprasti, ką jie reiškia.

Pirmas pasirinkimas: nieko nedaryti

Prieš tai pažvelkime, ką nieko nedarymas reikštų tokiai šaliai kaip JAV:

Jeigu nedaroma nieko: visi yra užkrečiami, sveikatos apsaugos sistema patiria perkrovimą, mirštamumas stipriai išauga ir miršta apie 10 milijonų žmonių (mėlyni stulpeliai). Apytiksliais skaičiavimais, jei užsikrečia 75% amerikiečių ir 4% iš jų miršta, tai būtų lygu 10 milijonų mirčių, arba maždaug 25 kartus daugiau negu žuvusių amerikiečių per Antrąjį pasaulinį karą.

Galite abejoti: „Tai atrodo labai daug. Girdėjau daug mažesnius skaičius!“

Taigi, kur šuo pakastas? Matant visus šiuos skaičius galima nesunkiai susipainioti. Tačiau yra tik du svarbūs rodikliai: kokia dalis populiacijos užsikrės virusu ir susirgs bei kokia dalis iš jų mirs. Jeigu susirgs tik 25% (kadangi kiti nešioja virusą, bet nepatiria jo simptomų ir nėra priskiriami prie koronaviruso atvejų), o mirštamumas siektų ne 4%, o 0,6%, tuomet tai lemtų 500 tūkst. mirčių Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Jeigu nieko nedarytume, ko gero, mirčių nuo koronaviruso skaičius svyruotų tarp 500 tūkstančių ir 10 milijonų. Skirtį tarp jų labiausiai lemia mirštamumo rodiklis, todėl itin svarbu jį gerai suprasti. Kas iš tiesų sukelia mirtis nuo koronaviruso?

Šviesiai mėlynas plotas yra žmonių, kuriems reikės gultis į ligoninę, skaičius. Tamsesnė mėlyna žymi pacientus, kuriems reikės intensyvios terapijos. Galite matyti, jog šis skaičius siektų apie 3 milijonus.

Dabar palyginkime šį skaičių su intensyvios terapijos lovų skaičiumi JAV (dabar 50 tūkst., tačiau jį galima padvigubinti išnaudojant kitas erdves). Jį žymi raudona punktyrinė linija.

Ne, tai ne klaida.

Raudona punktyrinė linija yra turimi intensyvios terapijos lovų pajėgumai. Visi pacientai virš šios linijos būtų kritinėje būklėje, tačiau negalėtų gauti reikiamos priežiūros ir galimai mirtų.

Vietoj intensyvios terapijos lovų kiekio galima pažvelgti į plaučių ventiliacijos aparatus, tačiau rezultatai yra daugmaž panašūs – tokių aparatų JAV yra tik kiek daugiau nei 100 tūkst.

Dėl šios priežasties daugybė žmonių mirė Hubėjaus provincijoje ir dabar miršta Italijoje bei Irane. Hubėjaus provincijoje mirštamumo rodiklis galiausiai buvo mažesnis negu galėjo būti, nes jiems pavyko pastatyti dvi ligonines beveik per naktį. Italija ir Iranas negali padaryti to paties, jeigu išvis bet kuri kita šalis galėtų. Pažiūrėkime, kas nutinka šioje vietoje.

Taigi, kodėl mirštamumo rodiklis priartėja prie 4%?

Jeigu 5% atvejų reikalauja intensyvios terapijos ir to negalima užtikrinti, dauguma šių žmonių mirs. Taip jau yra.

Be to, naujausia statistika rodo, jog susirgimo atvejai JAV yra sunkesni negu Kinijoje.

Norėčiau, kad tai būtų viskas, bet taip nėra.

Netiesioginė žala

Šie skaičiai atspindi tik žmones, mirštančius nuo koronaviruso. Tačiau kas nutinka, jeigu sveikatos apsaugos sistema patiria perkrovą dėl koronaviruso pacientų? Kiti taip pat miršta, tik nuo kitų negalavimų.

Kas nutinka, jeigu tave ištinka širdies smūgis, tačiau greitoji pagalba atvyksta ne per 8, bet per 50 minučių (per daug koronaviruso atvejų), o atvykus nėra intensyvios terapijos pajėgumų ir laisvų medikų? Jūs mirštate.

JAV į intensyvios terapijos palatas kasmet priimama 4 milijonai žmonių ir 500 tūkstančių (apie 13%.) iš jų miršta. Be intensyvios terapijos lovų ši dalis galimai išaugtų iki 80%. Netgi jei mirtų tik 50%, per metus trunkančią epidemiją mirčių skaičius išaugtų nuo 500 tūkst. iki 2 milijonų. Taigi papildomai 1,5 milijono mirčių vien dėl netiesioginės žalos.

Jeigu koronavirusui bus leista plisti, JAV sveikatos apsaugos sistema sugrius, o mirčių skaičius bus skaičiuojamas milijonais, galbūt jų bus net daugiau nei dešimt milijonų.

Tokios pačios prielaidos galioja daugumai šalių. Intensyvios terapijos lovų, plaučių vėdinimo aparatų ir sveikatos sektoriaus darbuotojų skaičius yra panašus į JAV arba daugumoje valstybių net mažesnis. Netramdomas virusas reiškia sveikatos apsaugos sistemos griūtį ir masines mirtis.

Dabar, tikiuosi, pakankamai akivaizdu, jog turime veikti. Pasirinkimai, kuriuos turime, yra švelninimas ir nuslopinimas. Abu iš jų siekia „išlyginti kreivę“, tačiau veikia labai skirtingai.

Antras pasirinkimas: švelninimo strategija

Švelninimas suvokiamas taip: „Dabar jau neįmanoma sustabdyti koronaviruso, tad tegul jis vystosi sava eiga, o mes stengsimės prislopinti maksimalų atvejų skaičių. Tiesiog šiek tiek išlyginkime kreivę, kad situacija sveikatos apsaugos sistemai taptų lengviau suvaldoma.“

Šis grafikas paimtas iš labai svarbaus straipsnio, kurį praėjusį savaitgalį publikavo Londono imperatoriškasis koledžas. Matyt, tai galėjo paskatinti ir JAV bei Jungtinės Karalystės vyriausybes koreguoti savo sprendimus.

Grafikas primena prieš tai buvusįjį. Ne identiškas, tačiau konceptualiai vienodas. Šiuo atveju opciją „nedaryti nieko“ žymi juoda kreivė. Visos kitos rodo tai, kas nutiktų, jeigu būtų imtasi vis griežtesnių socialinės distancijos priemonių. Mėlynoji žymi griežčiausias priemones: užsikrėtusiųjų izoliacija, galimai užsikrėtusiųjų karantinas ir vyresnio amžiaus žmonių atskyrimas. Mėlyna kreivė daugmaž atspindi dabartinę kovos su koronavirusu strategiją Jungtinėje Karalystėje, nors iki šiol joje apibrėžtos priemonės nebuvo privalomos.

Kaip ir ankstesniame grafike, raudona linija žymi intensyvios terapijos pajėgumus, šiuo atveju Jungtinėje Karalystėje. Ji ir vėl yra grafiko apačioje. Visas plotas, esantis virš šios linijos, reiškia užsikrėtusius koronavirusu pacientus, kurie tikėtina mirtų dėl intensyvios terapijos išteklių trūkumo.

Net ir bandant išlyginti kreivę, intensyvios terapijos pajėgumai bus perkrauti mėnesiais, taip padidinant netiesioginę žalą.

Turėtumėte būti šokiruoti. Kuomet girdite: „Mes imsimės šiokių tokio švelninimo priemonių“, iš tikrųjų jie sako: „Sąmoningai apkrausime sveikatos apsaugos sistemą padidindami mirštamumo rodiklį bent 10 kartų“.

Tikriausiai galvojate, kad tai yra jau pakankamai blogai. Bet tai dar ne viskas. Viena iš esminių šios strategijos prielaidų yra tai, kas vadinama kolektyviniu (arba bandos) imunitetu (angl. herd immunity).

Kolektyvinis imunitetas ir viruso mutacija

Pagrindinė mintis ta, jog visi žmonės, kurie užsikrečia virusu ir pasveiksta, prieš jį įgyja imunitetą. Šios strategijos šerdis: „Žiūrėkite, suprantu, jog kurį laiką patirsime sunkumų, tačiau kuomet tai baigsis ir keli milijonai žmonių mirs, likę iš mūsų įgys imunitetą. Taip sustabdysime koronaviruso plitimą ir galėsime su juo atsisveikinti. Geriau to imtis iškart, kadangi priešingu atveju socialinės distancijos priemonės galėtų tęstis iki metų, o vėliau mes vis tiek rizikuotume pasiekti protrūkio aukščiausią tašką.“

Tačiau šiuo atveju daroma prielaida, jog virusas per daug nesikeis. Jeigu jis per daug nesikeis, dauguma žmonių įgaus imunitetą ir kažkuriuo momentu epidemija pasibaigs.

Kokia tikimybė, jog virusas mutuos?

Atrodo, jog tai jau vyksta.

Šis grafikas rodo skirtingas viruso mutacijas. Galite matyti, jog pirminės viruso atmainos prasidėjo Kinijoje ir toliau plito kitur. Kuomet kairėje grafoje matote išsišakojimą, jis reiškia mutaciją ir truputį skirtingą viruso variantą.

Tai neturėtų stebinti: RNR tipo virusai, tokie kaip koronavirusas ar gripas, mutuoja maždaug 100 kartų greičiau nei DNR tipo virusai, nors koronavirusas mutuoja lėčiau negu gripas.

Geriausias būdas virusui mutuoti – turėti milijonus progų tai padaryti. Būtent tokią galimybę ir suteiktų švelninimo strategija – milijonus užkrėstųjų.

Dėl šios priežasties kiekvienais metais susiduriame su gripu. Kadangi yra daugybė gripo atmainų ir jis nuolat mutuoja, skiepai negali apsaugoti nuo jų visų.

Kitaip tariant, švelninimo strategija ne tik galimai reiškia milijonus mirčių JAV, JK ar kitose šalyse. Ji taip pat rizikuoja remdamasi prielaida, jog virusas per daug nemutuos – o mes žinome, kad tai netiesa. Kuomet turėsime susitaikyti su milijonais mirčių, galime ruoštis tokiems pasikartojimams kasmet. Koronavirusas gali tapti besikartojančiu gyvenimo faktu – kaip gripas, tačiau gerokai mirtingesniu.

Taigi, jei „nieko nedarymas“ ir švelninimas neveiks, kokią turime alternatyvą? Ji vadinama nuslopinimu.

Trečias pasirinkimas: nuslopinimo strategija

Švelninimo strategija nesiekia suvaldyti epidemijos, tik išlyginti kreivę. Tuo tarpu nuslopinimo strategija bando taikyti griežtas priemones norint greitai perimti epidemijos kontrolę. Konkrečiai:

• Veikti ryžtingai. Imtis griežtų socialinės distancijos priemonių. Suvaldyti situaciją.
• Tuomet palengva švelninti taikomas priemones, kad žmonės galėtų susigrąžinti įprastas savo laisves ir kažką panašaus į kasdienį socialinį ir ekonominį gyvenimą.

Kaip tai atrodo?

_{Visi modelio parametrai yra vienodi, išskyrus tai, jog maždaug dabar vyksta intervencija, leidžianti sumažinti perdavimo greitį iki R=0,62, ir kadangi sveikatos priežiūros sistema nėra perkrauta, mirštamumas sumažėja iki 0,6%. Aš apibrėžiau, jog „maždaug dabar“ įgyvendinant priemones yra apie 32 000 atvejų (triskart daugiau nei oficialus skaičius šiandien, kovo 19 d.). Atkreipkite dėmesį, kad tai itin stipriai nekoreliuoja su pasirinktu R. Pavyzdžiui, R=0,98 reiškia 15 000 mirčių. Penkis kartus daugiau nei su R=0,62, bet vis tiek dešimtys tūkstančių mirčių, o ne milijonai. Jis taip pat nėra labai jautrus mirštamumo rodikliui: jei jis yra 0,7%, o ne 0,6%, mirčių skaičius išauga nuo 15 000 iki 17 000. Tai yra aukštesnio R, didesnio mirštamumo ir vėlavimo imtis priemonių derinys, kuris ypač padidina aukų skaičių. Štai kodėl šiandien turime imtis priemonių R sumažinimui. Aiškumo dėlei, garsusis R0 yra R pradžioje (R nuliniu laiku). Tai yra perdavimo greitis, kai dar niekas neturi imuniteto ir nėra imamasi jokių priemonių prieš plitimą. R yra bendras perdavimo greitis.}

Taikant nuslopinimo strategiją, kuomet pirmoji banga nurimsta, žmonių netektys skaičiuojamos tūkstančiais, o ne milijonais.

Kodėl? Kadangi ne tik sumažiname eksponentinį atvejų augimą. Mes taip pat sumažiname mirštamumą, nes sveikatos apsaugos sistema gali atlaikyti krūvį. Pagal tai, ką šiandien matome Pietų Korėjoje, kur nuslopinimo priemonės buvo taikomos efektyviausiai, aš pasirinkau 0,9% mirštamumo rodiklį.

Po tokio pristatymo, viskas turėtų būti akivaizdu. Visi turėtų rinktis nuslopinimo strategiją.

Kodėl gi kai kurios vyriausybės delsia?

Jos baiminasi trijų dalykų:

• Karantinas tęsis ištisus mėnesius ir tai daugumai žmonių nėra priimtina.
• Mėnesius trunkantis karantinas sugriaus ekonomiką.
• Tai netgi neišspręstų problemos, nes epidemija būtų tik nukeliama: ateityje, panaikinus socialinės distancijos priemones, milijonai žmonių vis tiek užsikrės ir mirs.

Štai kaip Londono imperatoriškojo koledžo komanda modeliavo nuslopinimą. Žalia ir geltona linijos yra skirtingi nuslopinimo scenarijai. Galite matyti, jog jie neatrodo itin gerai: vis tiek mus ištiks dideli protrūkiai, tad kam vargintis?

Prie šių klausimų prieisime vėliau, tačiau dar kai kas svarbesnio prieš tai.

Šios abejonės visiškai prašauna pro šalį.

Tokiu būdu pateikti pasirinkimai, švelninimas ir nuslopinimas, vienas šalia kito neatrodo labai patraukliai. Arba daug žmonių miršta greitai ir mes taip stipriai nepažeidžiame ekonomikos, arba ekonomika patiria smūgį šiandien ir mes paprasčiausiai nutoliname žmonių mirtis.

Taip suformuluota dilema ignoruoja laiko vertę.

3. Laiko vertė

Praeituose straipsniuose aiškinome, kokią reikšmę turi laikas saugojant žmonių gyvybes. Kasdien, kiekvieną valandą mes delsėme imtis veiksmų, o grėsmė eksponentiškai plito. Matėme, kaip viena diena gali sumažinti atvejų net 40%, o mirčių skaičių netgi dar daugiau.

Tačiau laikas yra netgi svarbesnis už tai.

Greitai patirsime didžiausią spaudimo bangą mūsų sveikatos apsaugos sistemai per visą istoriją. Mes visiškai nepasiruošę kovoti su priešu, kurio nepažįstame. Tai nėra gera starto pozicija kare.

Kas būtų, jeigu jums tuojau pat reikėtų susidurti su didžiausiu savo priešu, apie kurį žinote labai nedaug, ir turėtumėte du pasirinkimus: arba jį pasitinkate, arba trumpam pabėgate, kad įgytumėte laiko pasiruošti. Ką rinktumėtės?

Būtent tai mes ir turime padaryti dabar. Pasaulis atsibudo. Kiekviena diena, kuria atitoliname koronavirusą, gali padėti mums geriau pasiruošti. Kitose dalyse plačiau aptarsime tai, ką laikas gali mums nupirkti:

Sumažinti atvejų skaičių

Taikant efektyvų nuslopinimą, atvejų skaičius nusmuktų pernakt, ką ir matėme Hubėjuje praėjusią savaitę.

_{Source: Tomas Pueyo analysis over chart and data from the Journal of the American Medical Association}

Šiuo metu visoje 60 milijonų gyventojų turinčioje Hubėjaus provincijoje yra nulis naujų kasdienių atvejų.

Testavimai augs dar keletą savaičių, bet vėliau jų skaičius ims mažėti. Esant mažiau atvejų, mirštamumo rodiklis irgi krenta žemyn. Netiesioginė žala taip pat sumažinama: mažiau žmonių mirtų dėl ne su koronavirusu susijusių komplikacijų, nes sveikatos apsaugos sistema nebūtų perkrauta.

Nuslopinimas mums duotų:

• Mažesnį bendrą koronaviruso atvejų skaičių
• Greitą darbo palengvinimą sveikatos apsaugos sistemai ir joje dirbantiems žmonėms
• Mirštamumo sumažėjimą
• Sumažintą netiesioginę žalą
• Galimybę užsikrėtusiems, izoliuotiems ar karantine esantiems sveikatos sektoriaus darbuotojams pasveikti ir grįžti į darbus. Italijoje sveikatos sektoriaus darbuotojai sudaro 8% visų užsikrėtusiųjų.

Suprasti tikrąją problemą: testavimas ir atsekimas

Šiuo metu JK ir JAV neturi supratimo, kiek iš tikrųjų yra užsikrėtimo atvejų. Nežinome, kiek daug jų yra. Žinome tik tai, jog oficialus skaičius nėra tikslus, o tikrasis matuojamas dešimtimis tūkstančių. Taip nutiko, nes atliekame per mažai testų ir neatsekame koronaviruso atvejų.

• Per keletą savaičių galėtume sutvarkyti savo testavimo sistemą ir pradėti tirti visus. Su šia informacija pagaliau žinotume tikrąjį problemos mastą, sritis, kuriose turime būti ryžtingesni, ir kurias bendruomenes galime saugiai paleisti iš karantino.
• Nauji testavimo metodai gali pagreitinti tyrimus ir smarkiai sumažinti jų kainą.
• Taip pat galėtume imtis viruso atsekimo veiksmų, kurie buvo taikomi Kinijoje ar kitose Rytų Azijos šalyse, kur buvo galima identifikuoti visus žmones, kuriuos sutiko užsikrėtusysis, ir juos karantinuoti. Tai suteiktų daug duomenų taikant socialinės distancijos priemones: jei žinome, kur virusas paplitęs, galime taikytis tik į tas vietas. Tai ne aukštoji matematika: remiantis šiais pagrindais Rytų Azijos šalys sugebėjo suvaldyti protrūkį be drakoniškų socialinės distancijos priemonių, kurios tampa vis labiau neišvengiamomis kitose šalyse.

Padidinti pajėgumus

JAV (ir, ko gero, JK) greitai išeis į karą be šarvų.

Medicininių kaukių turime tik keletui savaičių, nedaug asmeninių apsaugos priemonių, per mažai plaučių ventiliacijos aparatų, intensyvios terapijos lovų, per mažai trumpalaikių kraujotakos palaikymo sistemų (EKMO – ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos sistema)… Štai kodėl, pasirinkus švelninimo strategiją, mirštamumo rodiklis būtų toks didelis.

Bet jei turėtume daugiau laiko įsigyti įrangai, galėtume pakeisti padėtį:

• Turėtume daugiau laiko įsigyti įrangai, kurios prireiks būsimų protrūkių metu.
• Galėtume skubiai paspartinti minėtos medicininės įrangos ir bet kurių kitų gyvybiškai reikalingų prietaisų produkciją siekiant sumažinti mirštamumą.

Kitaip tariant, mums nereikia metų papildyti arsenalui, užtenka keleto savaičių. Šalys mobilizuojasi. Žmonės itin išradingi, pavyzdžiui, panaudoja 3D spausdintuvus gaminti plaučių ventiliacijos aparatų dalims. Mes galime, tik mums reikia šiek tiek daugiau laiko. Ar palauktumėte keletą savaičių tam, kad įsigytumėte reikiamų ginklų kovai su priešu?

Tai ne vieninteliai mums reikalingi pajėgumai. Mums kaip įmanoma greičiau prireiks sveikatos sektoriaus darbuotojų. Iš kur jų gausime? Turime apmokyti žmones, kad jie galėtų padėti slaugytojams, ir mums reikia pasitelkti tuos darbuotojus, kurie išėję į pensiją. Dauguma šalių tą jau pradėjo, tačiau reikia laiko. Galime tai atlikti per keletą savaičių, bet ne tuomet, jei viskas staiga imtų griūti.

Sumažinti visuomenės užkrečiamumą

Visuomenė yra išsigandusi. Koronavirusas – nauja grėsmė. Yra begalė dalykų, kurių kol kas nemokame daryti. Žmonės dar neišmoko nesisveikinti paspaudžiant ranką. Jie vis dar apsikabina. Jie neatidarinėja durų pasinaudojant alkūne. Jie nenusiplauna ranką palietę durų rankeną. Jie nedezinfekuoja stalų prieš atsisėdant prie jų.

Kuomet turėsime pakankamai medicininių kaukių, galėsime jas naudoti už sveikatos sektoriaus ribų. Šiuo metu geriau jas paskirti sveikatos sistemos darbuotojams. Tačiau, jeigu jų netrūktų, žmonės turėtų jas nešioti kasdien, taip sumažinant jų galimybes užkrėsti kitus, ir būtų tinkamai apmokyti, kad patys dėvėtojai galėtų apsisaugoti nuo užsikrėtimo.  (Kol kas kaukių nešiojimas yra geriau nei nieko.)

Tai yra gana pigūs būdai sumažinti perdavimo dažnį. Kuo mažiau virusas plinta, tuo mažiau priemonių reikės ateityje jį suvaldant. Tačiau turime šviesti žmones, kaip tinkamai naudotis šiomis priemonėmis.

Suprasti virusą

Apie virusą žinome labai nedaug, tačiau kiekvieną savaitę pasirodo šimtai naujų straipsnių.

Pasaulis pagaliau susivienijo kovai su bendru priešu. Viso pasaulio tyrėjai telkia jėgas ir bando geriau suprasti virusą.

• Kaip virusas plinta?
• Kaip sumažinti užkrečiamumą?
• Kokią dalį sudaro viruso nešiotojai be simptomų?
• Ar jie gali užkrėsti? Kaip lengvai?
• Kokie yra geri gydymo metodai?
• Kiek ilgai jis išgyvena?
• Ant kokių paviršių?
• Kaip skirtingos socialinės distancijos priemonės paveikė perdavimo dažnį?
• Kokia šių priemonių kaina?
• Kokios viruso sekimo praktikos geriausios?

Aiškūs atsakymai į šiuos klausimus padės mums veikti kiek įmanoma tikslingiau ir kartu sumažins netiesioginę ekonominę ir socialinę žalą. O šiuos atsakymus gausime ne už metų – tai savaičių klausimas.

Atrasti gydymą

Kas nutiktų, jeigu atrastume gydymo būdą per keletą savaičių? Kiekviena išlošta diena mus prie to priartina. Šiuo metu yra keletas kandidatų, tokių kaip favipiraviras, chlorokvinas, arba chlorokvinas kartu su azitromicinu. Kas būtų, jei per ateinančius keletą mėnesių atrastume vaistus nuo koronaviruso? Kaip kvailai atrodytume, jei tuo metu jau turėtume milijonus mirčių dėl švelninimo strategijos?

Kaštų-naudos analizė

Visi aukščiau išvardyti faktoriai gali padėti išsaugoti milijonus gyvybių. To turėtų pakakti. Deja, politikai negali galvoti tik apie užsikrėtusiųjų gyvybes. Jie privalo mąstyti apie visus gyventojus, o griežtos socialinės distancijos priemonės turi poveikį kitiems.

Šiuo metu neturime supratimo, kaip skirtingos socialinės distancijos priemonės malšina viruso plitimą. Taip pat neturime tikslių žinių, kokie yra socialiniai ir ekonominiai tokių priemonių kaštai.

Išties, juk ne taip lengva nuspręsti, kokių priemonių mums prireiks ilgesnėje perspektyvoje, jeigu nežinome jų kaštų ir naudos?

Keletas savaičių mums suteiks pakankamai laiko visa tai išstudijuoti, geriau suprasti ir pasirinkti prioritetinius sprendimus.

Mažiau atvejų, daugiau supratimo apie problemą, pajėgumų pildymas, viruso supratimas, skirtingų priemonių kaštų ir naudos apskaičiavimas, visuomenės švietimas – tai keletas iš svarbiausių įrankių kovoje prieš virusą, ir mums tereikia keleto savaičių tam, kad juos išvystytume. Ar nebūtų kvaila rinktis strategiją, kuri mus atiduotų į priešo rankas nepasiruošusius?

4. Plaktukas ir Šokis

Dabar žinome, jog švelninimo strategija yra klaikus pasirinkimas, o nuslopinimo strategija turi didžiulius trumpalaikius privalumus.

Tačiau žmonės turi pagrįstų abejonių dėl šios strategijos:

• Kaip ilgai tai tęsis?
• Kiek tai kainuos?
• Ar bus antras didelis protrūkis, kuris bus toks pat, kaip ir nieko nedarymo atveju?

Pažvelgsime, kaip atrodytų tikra nuslopinimo strategija. Galime ją pavadinti Plaktuku ir Šokiu.

Plaktukas

Pirma, veikiama greitai ir ryžtingai.

Dėl visų aukščiau paminėtų priežasčių, atsižvelgiant į laiko vertę, norime kuo greičiau numalšinti viruso plitimą.

Vienas esminių klausimų – kaip ilgai tai tęsis?

Visi bijome, jog namuose būsime uždaryti ilgiems mėnesiams, o po ištiks ekonominė katastrofa ir nervinis išsekimas. Ši mintis, deja, buvo aptarta garsiajame Londono imperatoriškojo koledžo straipsnyje.

Ar pamenate šį grafiką? Šviesiai mėlynas plotas, besitęsiantis nuo kovo iki rugpjūčio pabaigos, yra tyrimo rekomenduojamas kaip Plaktukas – pradinis nuslopinimas, kurį sudaro griežtos socialinės distancijos priemonės.

Jeigu jūs esate politikas ir matote, jog vienas pasirinkimas reiškia šimtų tūkstančių ar milijonų žmonių mirtį taikant švelninimo strategiją, o kitas penkiems mėnesiams sustabdo ekonomiką prieš pasiekiant panašų atvejų ir mirčių protrūkį – nei vienas iš šių pasirinkimų neskamba patraukliai.

Tačiau situacija nebūtinai turi būti tokia. Šis straipsnis, lemiantis šiandienos politinius sprendimus, buvo aršiai kritikuojamas dėl esminių trūkumų: buvo ignoruojamas užsikrėtusiųjų kontaktų sekimas (buvęs politikos ašyje Pietų Korėjoje, Kinijoje ar Singapūre) arba kelionių sustabdymas (kritinis Kinijoje), taip pat didelių minių poveikis.

Plaktukui reikalingas laikas – savaitės, o ne mėnesiai.

Šis grafikas rodo naujų atvejų skaičių visame Hubėjaus regione (60 mln. gyventojų) nuo sausio 23 dienos. Po dviejų savaičių kinai ėmė grįžti į darbus. Po penkių savaičių situacija buvo visiškai kontroliuojama, o po septynių – naujų atvejų beveik nebebuvo. Atminkime, jog tai labiausiai Kinijoje paveiktas regionas.

Nepamirškime, jog šie stulpeliai yra oranžinės spalvos. Pilkieji stulpeliai, tikri atvejai, krito žemyn gerokai anksčiau (žiūrėti 9 grafiką).

Kinijoje taikytos priemonės yra gana panašios kaip dabar Italijoje, Ispanijoje ar Prancūzijoje: saviizoliacija, karantinas, testavimas, užsikrėtusiųjų kontaktų paieška, daugiau lovų ligoninėse, kelionių sustabdymas, žmonės turėjo likti namuose, išskyrus kritines situacijas ar tuos atvejus, kai buvo būtina nusipirkti maisto…

Vis dėlto, skirtumas detalėse.

Kinijoje įvestos priemonės buvo griežtesnės. Pavyzdžiui, tik vienas asmuo iš vieno namų ūkio galėjo kas tris dienas palikti namus tam, kad nupirktų maisto. Šių taisyklių vykdymas buvo griežtai prižiūrimas. Tikėtina, jog šis griežtumas greičiau sustabdė epidemiją.

Italijoje, Prancūzijoje ar Ispanijoje taikomos priemonės buvo ne tokios drastiškos, o jų įgyvendinimas – ne toks griežtas. Žmonės vis dar vaikščioja gatvėmis neturėdami kaukių. Galimai tai lems lėtesnį Plaktuko efektą: reikės daugiau laiko suvaldyti epidemijai.

Kai kurie tai interpretuoja kaip „Demokratiškos šalys niekuomet negalės atkartoti tokio atvejų sumažinimo“. Tai netiesa.

Keletą savaičių Pietų Korėja buvo didžiausias epidemijos židinys už Kinijos ribų. Dabar epidemija iš esmės suvaldyta. Ir jie tai padarė neprašydami gyventojų likti namuose. Prie sėkmingo rezultato daugiausia prisidėjo masinis testavimas, užsikrėtusiųjų kontaktų paieška ir priverstinis karantinas bei izoliacija.

Žemiau pateikta lentelė leidžia gerai suvokti, kokias skirtingas priemones taikė įvairios valstybės ir kokią įtaką tai joms padarė (vis dar pildoma).

Lentelė rodo, kad šalys, kurios buvo pasiruošusios, laikėsi epidemiologų rekomendacijų, vykdė švietimą apie higieną ir socialinę distanciją, kaip ir ankstyvą diagnozavimą bei izoliaciją, vėliau nebuvo priverstos imtis itin griežtų sprendimų.

Kita vertus, tokios šalys kaip Italija, Ispanija ar Prancūzija tvarkėsi prastai ir dėl to turėjo pritaikyti Plaktuko metodą su dar griežtesnėmis priemonėmis.

JAV ir JK priemonių ėmėsi gerokai mažiau, ypač JAV. Šios šalys vis dar nedaro to, kas leido Singapūrui, Pietų Korėjai ar Taivanui suvaldyti virusą, nepaisant eksponentiškai augusio protrūkio. Tačiau tai tik laiko klausimas. Arba jos susidurs su didžiule epidemija, arba suvoks savo klaidas per vėlai ir turės jas kompensuoti su sunkesniu Plaktuku. Nėra jokio kito išsigelbėjimo.

Tačiau tai nėra neįmanoma. Jeigu tokie protrūkiai kaip Pietų Korėjoje gali būti suvaldyti per keletą savaičių neįvedant privalomų socialinės distancijos priemonių, tai Vakarų valstybės, kurios jau taiko griežtas Plaktuko priemones kartu su socialine distancija, gali suvaldyti epidemiją per kelias savaites. Tai disciplinos, įgyvendinimo ir gyventojų ryžto laikytis taisyklių klausimas.

Suveikus plaktukui ir suvaldžius protrūkį, prasideda antroji fazė – Šokis.

Šokis

Sudavę plaktuku per koronavirusą, per keletą savaičių mes jį suvaldome ir esame daug geriau pasiruošę toliau su juo kovoti. Dabar tampa svarbios ilgalaikės pastangos suvaldyti virusą iki tol, kol bus išrasta vakcina.

Tai didžiausia ir pati svarbiausia klaida, kurią daro žmonės galvodami apie šį etapą: jie mano, jog tai uždarys juos namuose mėnesiams. Visiškai ne. Tiesą sakant, didelė tikimybė, jog mūsų gyvenimas sugrįš į įprastas vėžes.

Šokis sėkmingose šalyse

Kodėl Pietų Korėja, Singapūras, Taivanas ir Japonija iki šiol nesiėmė visuotinio karantino, nepaisant to, kad šios šalys ilgą laiką turėjo naujų atvejų (P. Korėja – net tūkstančiais)? (Nuoroda į BBC publikuotą vaizdo įrašą šia tema)

Šiame vaizdo įraše Pietų Korėjos užsienio reikalų ministrė paaiškina, kaip jiems tai pavyko. Tai gana elementaru: efektyvus testavimas ir atvejų sekimas, efektyvi saviizoliacija ir efektyvus karantinas.

Šis straipsnis paaiškina Singapūro metodą.

Spėkite, kokios priemonės buvo taikomos? Tokios pačios kaip ir Pietų Korėjoje. Tik šiuo atveju jas papildant ekonomine parama esantiems karantine ir kelionių sustabdymu ar atidėjimu.

Ar jau per vėlu valstybėms su dideliais protrūkiais taikyti šį modelį? Ne. Pritaikius Plaktuką, jos turi naują progą viską atlikti tinkamai. Kuo ilgiau jos lauks, tuo sunkesnis ir ilgiau trunkantis bus Plaktukas, tačiau jis vis tiek gali suvaldyti epidemiją.

Kas, jeigu šių priemonių nebus gana?

R Šokis

Mėnesius truksiantį laiką tarp Plaktuko ir vakcinos ar efektyvaus gydymo aš pavadinau Šokiu – taip yra todėl, kad šiuo laiku ne visuomet bus taikomos tokios pat griežtos priemonės. Kai kurie regionai patirs protrūkius dar kartą, kiti ilgą laiką su tuo nebesusidurs. Pagal tai, kaip nauji atvejai vystosi, turėsime arba imtis griežtesnių socialinės distancijos priemonių, arba galėsime jas atlaisvinti. Tai ir yra R Šokis: taikomų priemonių svyravimas tarp grįžimo į įprastas gyvenimo vėžes ir ligos plitimo, tarp ekonomikos ir sveikatos apsaugos.

Kaip šis šokis veikia?

Viskas sukasi aplink R. Primenu – R yra perdavimo rodiklis. Ankstyvajame etape vidutinėje, nepasiruošusioje valstybėje jis svyruoja tarp 2 ir 3. Per dvi savaites, kuomet asmuo yra užsikrėtęs, jis vidutiniškai užkrečia nuo dviejų iki trijų žmonių.

Jeigu R yra daugiau nei 1, infekcijos eksponentiškai išauga į epidemijas. Jei mažiau nei 1, jos palengva nurimsta.

Taikant Plaktuką, esminis tikslas – kuo labiau ir kuo greičiau R priartinti prie 0. Skaičiuojame, jog Uhane R iš pradžių buvo 3,9, o po centralizuoto karantino – sumažėjo iki 0,32.

Tačiau perėjus į Šokį, nebereikia daugiau to tęsti. Užtenka, kad R liktų žemiau 1: dauguma socialinės distancijos priemonių turi didelę ir tikrą kainą žmonėms. Jie gali prarasti savo darbus, verslus, sveiko gyvenimo įpročius…

Galima išlaikyti R žemiau nei 1 su keliomis paprastomis priemonėmis.

Tai yra apytikslė schema, kaip skirtingų tipų pacientai reaguoja į virusą ir koks yra jų užkrečiamumas. Niekas nežino tikrosios šios kreivės formos, bet mes surinkome duomenis iš įvairių straipsnių, kad apytiksliai apskaičiuotume, kaip ji atrodo.

Kiekvieną dieną nuo užsikrėtimo virusu, žmonės turi kažkiek potencialo užkrėsti kitus. Kartu visos šios dienos, kai galima užkrėsti kitus, vidutiniškai sudaro 2,5 užkrėtimo.

Manoma, jog dalis užkrėtimų įvyksta dar nepasireiškus simptomams. Vėliau, kuomet simptomai pasireiškia, žmonės įprastai kreipiasi į gydytojus, išgirsta diagnozę ir jų užkrečiamumo potencialas sumažėja.

Pavyzdžiui, pradžioje turite virusą, tačiau nejaučiate simptomų ir elgiatės įprastai. Kuomet bendraujate su žmonėmis, skleidžiate virusą. Jums palietus savo nosį ir tuomet atidarius duris liečiant rankeną, žmonės, kurie po jūsų atidarys duris ir palies savo nosį, užsikrės.

Kuo labiau virusas plinta jumyse, tuo labiau užkrečiami tampate. Kai tik pajuntate simptomus, ko gero, palengva nustosite eiti į darbą, liksite namuose, nešiosite kaukę ar eisite pas gydytoją. Kuo ryškesni simptomai, tuo labiau save apribojate nuo socialinių kontaktų ir sumažinate viruso plitimą.

Patekę į ligoninę, net jei esate labai užkrečiami, viruso tiek daug nebeplatinsite, nes esate izoliuoti.

Šioje vietoje galite matyti didžiulį poveikį, kurį turėjo sprendimai, priimti tokiose šalyse kaip Singapūras ar P. Korėja:

• Jei žmonės yra masiškai testuojami, virusą galima identifikuoti dar prieš jiems pajaučiant simptomus. Būdami karantine jie nebegali platinti viruso.
• Jei žmonės yra išmokyti identifikuoti simptomus anksti, jie sumažina mėlynai pažymėtų dienų skaičių ir, dėl to, bendrą užkrečiamumo rodiklį.
• Jei žmonės yra izoliuojami iš karto, kai jiems pasireiškia simptomai, užkrėtimai pradingsta iš fazės, pažymėtos oranžine spalva.
• Jeigu žmonės yra šviečiami apie asmeninės distancijos laikymąsi, kaukių dėvėjimą, rankų plovimą ir patalpų dezinfekavimą, per visą laikotarpį jie išplatina mažiau viruso.

Tik tuomet, kai visos šios priemonės nedaro reikiamo poveikio, turime imtis griežtesnės socialinės distancijos.

Socialinės distancijos investicijų grąža

Jeigu su visomis šiomis priemonėmis mes vis dar stipriai viršijame R=1, mums reikia apriboti vidutinį skaičių žmonių, kurį kiekvienas asmuo sutinka.

Yra labai paprastų būdų tai padaryti: uždrausti visus renginius, viršijančius tam tikrą žmonių skaičių (pvz. daugiau nei 50 ar 500) ar prašyti žmonių dirbti iš namų, kuomet tai leidžia sąlygos.

Kiti būdai turi gerokai didesnę ekonominę, socialinę ir etinę kainą: mokyklų ir universitetų uždarymas, įpareigojimas visiems likti namuose, verslų sustabdymas.

Šis grafikas yra išgalvotas, nes šiuo metu jis neegzistuoja. Niekas nėra atlikęs pakankamai tyrimų ar kartu taikęs šių priemonių, kad būtų įmanomi palyginimai.

Gaila, nes tai patys svarbiausi duomenys, kuriais politikai turėtų vadovautis priimdami sprendimus. Jie atspindi, kas iš tiesų vyksta politikų galvose.

Plaktuko veikimo metu politikai nori kaip įmanoma labiau sumažinti R rodiklį taikant priemones, kurias visuomenė toleruoja. Hubėjuje jiems pavyko sumažinti R iki pat 0,32. Mums gali to neprireikti – galbūt užtektų ir iki 0,5 ar 0,6.

Tačiau R Šokio laikotarpiu politikai nori išsilaikyti kuo arčiau R=1, tuo pat metu išliekant žemiau šio skaičiaus ilguoju periodu. Tai užkerta kelią naujiems protrūkiams ir kartu padeda išvengti pačių drastiškiausių priemonių.

Tai reiškia, jog valstybių lyderiai, nesvarbu ar jie supranta tai ar ne, daro štai ką:

• Įvardija visas įmanomas priemones sumažinti R
• Suvokia visą jų pritaikymo naudą – įtaką R sumažėjimui
• Suvokia jų pritaikymo ekonominius, socialinius ir etinius kaštus
• Suskirsto priemonių planus pagal kaštų-naudos analizę
• Pasirenka tuos, kurie duoda didžiausią R sumažėjimą (iki 1) už mažiausius kaštus.

Iš pradžių, politikų pasitikėjimas šiais duomenimis bus menkas. Tačiau jie vis tiek apie šią problemą mąsto šitaip – ir šitaip jie ir turėtų mąstyti.

Jie turi formalizuoti procesą: suprasti, jog tai skaičių žaidimas, kuriame turime kaip įmanoma greičiau suprasti savo situaciją R atžvilgiu, kiekvienos priemonės įtaką R sumažinimui ir jų socialinius bei ekonominius kaštus.

Tik tuomet politikai galės priimti racionalius sprendimus.

Išvada – suteikite mums laiko

Koronavirusas vis dar plinta bemaž visur. 152 valstybės turi užfiksuotų atvejų. Mes kovojame su laiku. Tačiau tai nėra būtina – yra aiškus būdas, kuriuo galime mąstyti apie šią problemą.

Kai kurios šalys, ypač tos, kurios dar stipriai nėra paveiktos koronaviruso, gali abejoti: Ar tai gali nutikti mums? Atsakymas yra taip: tikėtina, jog jau nutiko. Tik jūs nepastebėjote. Kuomet tai taps akivaizdu, jūsų sveikatos apsaugos sistema bus dar prastesnėje padėtyje negu turtingesnėse šalyse. Atsarga gėdos nedaro. Turėtumėte imtis veiksmų nedelsiant.

Šalyse, kur koronavirusas jau pasireiškė, pasirinkimai yra aiškūs.

Valstybė gali rinktis švelninimo kelią: sukurti masinę epidemiją, perkrauti sveikatos sektorių, paskatinti milijonus mirčių ir sudaryti sąlygas naujoms viruso mutacijoms ateityje.

Tačiau jos gali rinktis kovos kelią. Jos gali keletui savaičių užsidaryti ir taip įgyti laiko, paruošti protingą veiksmų planą ir kontroliuoti virusą iki tol, kol turėsime vakciną.

Įvairios vyriausybės, pradedant JAV, JK ar Šveicarija, iki šiol rinkosi švelninimo kelią.

Tai reiškia, jog jos pasiduoda be kovos. Jos mato kitas valstybes, kurios kovoja sėkmingai, tačiau pareiškia: „Mes negalime to padaryti!“

Kas, jeigu V. Čerčilis būtų kalbėjęs taip pat? „Naciai jau yra visoje Europoje. Negalime jiems pasipriešinti. Geriau pasiduokime.“ Tokį kelią renkasi nemažai pasaulio valstybių. Jos nesuteikia jums šanso pasipriešinti virusui. Turite to reikalauti.

Versta pagal T. Pueyo straipsnį „Medium“ platformoje