Kongresas „CoHappiness. Permąstant laimę“: laimė yra dalijimasis

372

Laimė – ne tik nepatogi, bet ir mokslininkus, menininkus gluminanti tema. Apie laimę kalbama daug, bet vis rečiau rimtai. Ar vis tik yra šiame žodyje koks nors turinys? Ar tai emocija, būsena, supratimas, o gal žinojimas? Kokios yra sąlygos žmogaus laimei, ypač šiais neramiais karo, sveikatos, ekologinių ir socialinių krizių laikais? Šie ir kiti klausimai  bus keliami pirmajame tarptautiniame kongrese „CoHappiness. Permąstant laimę“ („CoHappiness. Rewilding & Rethinking“), kuris vyks birželio 1–3 dienomis Kaune.

Šiomis dienomis organizatoriai taip pat pradės įgyvendinti vienos ilgiausių Baltijos šalyse meno galerijos po atviru dangumi idėją, kurios tikslas – komunikuoti laisvę ir karo brutalumą. Toje pačioje teritorijoje, birželio 1-ąją, tarptautinę vaikų gynimo dieną, VDU Botanikos sode vyks ir solidarus ukrainiečių ir lietuvių piknikas, organizuojamas kartu su Olego Šurajevo įkurtu 1k paramos fondu.

Apsijungs mokslo, kultūros ir meno laukai

„Laimės dulkėmis nupūstoje visuomenėje susiduriame su itin vienpusišku ir vien pozityviomis emocijomis bei saldžiu individo jausmingumu tapatinamos laimės supratimu. Tačiau, ypač dabar – karo ir kitų nelaimių, nestabilumo ir nerimo sužeisto pasaulio akimirkomis, kaip niekad aktualu susimąstyti, ką iš tiesų reiškia laimė ir kas ją lemia?“, – kongreso tikslus pristato viena iš kongreso organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė dr. Jūratė Tutlytė.

Pirmą kartą rengiamame kongrese dalyvaus pasauliniu mastu pripažinti tyrėjai, ekspertai ir menininkai: vienu įtakingiausių pripažintas šių dienų filosofas Rice universiteto (JAV) prof. Timothy Morton, Pasaulio laimės duomenų banko įkūrėjas, Erazmo universiteto prof. Ruut Veenhoven (Nyderlandai), pasauliniu mastu pripažinti lietuvių menininkai, edukatoriai ir MIT universiteto mokslininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai (JAV), Nacionalinės premijos laureatė, prozininkė, dramaturgė ir poetė Vaiva Grainytė, biologas, mikologas ir rašytojas Merlin Sheldrake (D. Britanija), fotografas ir parodų kuratorius Alex Zakletsky (Ukraina) ir menininkas Dan Perjovshi (Rumunija), kurio kritiški, šmaikščiai politiški ir šio pasaulio absurdiškumą tyrinėjantys kūriniai eksponuojami nuo MoMA iki šių metų „documenta 15“ parodos vyksiančios Kaselyje, Vokietijoje.

Kiekvieną kongreso dieną sudarys trys dalys: mokslinių paskaitų ir diskusijų rytai, kūrybinės-performatyviosios popietės ir vakarai. Renginyje apsijungs mokslo, kultūros ir meno laukai. Tarp numatomų renginių – ne tik mokslininkų pranešimai ir diskusijos, bet ir meniniai vyksmai, Nomedos ir Gedimino Urbonų vykdomas tarpdisciplininis meno-mokslo ir sensorinių patirčių eksperimentas „Baby Aleksa“, kuriamas bendradarbiaujant su dirbtinio intelekto mokslininkais dr. Jonu Kubiliumi (threethirds.ai) ir prof. dr. Tomu Krilavičiumi (VDU) ir siūlantis naują, kūrybišką, empatišką požiūrį į biotopą, pasitelkiant dirbtinį intelektą. Taip pat – naujo dvikalbio Vaivos Grainytės koliažinio romano „Rožės ir bulvės“ (leidykla „Baltos lankos“), gimusio kongreso apmąstomų klausimų kontekste, pristatymas ir performatyvi, netikėta ekskursija su šiuolaikinio šokio profesionalu Mantu Stabačinsku Kauno vandenvalos įmonėje.

Kongrese, kuriame šiais metais apie laimę diskutuojama bendruomenių kontekste, bus kviečiama pergalvoti ir perkainuoti reikšmes, įvertinti slinktis nuo perdėto susirūpinimo savo asmenine laime ir savų kaprizų tenkinimo prie gilesnių ir platesnių prasmių paieškos bendrystėje su kitais ir aplinka. „Šis kongresas yra skirtas permąstyti laimę: priminti, kad laimė nėra uždarumas, garantuojantis ramybę, sotumą ir saugumą savoje jaukioje aplinkoje, neįsileidžiant ir nematant nieko, kas nemalonu, kas kelia nemielas asociacijas, kas gąsdina ar tiesiog nerūpi. Diskusijose sakysime, kad negali būti ap(si)tvertos, susikurtos sau, jėga ir gudrumu apsaugotos savos laimės. Laimė yra sugyvenimas su kitais, kitokiais žmonėmis, kitomis ir net labai kitokiomis gyvybės rūšimis“, – temų įvairove dalijasi viena iš kongreso organizatorių, VDU docentė dr. Jurga Jonutytė.

Pasak J. Jonutytės, laimė yra ne susikuriama, o duodama ir priimama nuolatos dalinantis. Laimė – tai dalinimosi procesas, o ne turėjimas to, ką pavyko gauti sau. Tą ypač stipriai pajutome Rusijai pradėjus karą Ukrainoje: apie savo individualią gerovę tapo neįmanoma galvoti ir daugelis lietuvių susitelkė siekdami padėti Ukrainos gyventojams.

Kiekviena kongreso diena bus skirta vis kitiems klausimams apie santykį su kitais: žmonėmis, kuriuos norime ar nenorime įsileisti į savo aplinkas, su gyvūnais, medžiais ir visa kita gyvybe, su visais, kuriuos galime laikyti arba reikalingais ir gerbiamais bendrininkais, arba nepageidaujamais priedais prie savo kuriamos gerovės.

Ilgiausios meno galerijos kūrimas ir piknikas tarptautinę vaikų gynimo dieną

Siekiant išreikšti solidarumą su ukrainiečių tauta, reflektuoti skausmu pažymėtą realybę bei komunikuoti laisvę kongreso organizatoriai kartu su Kijevo meno galerija „Karas Gallery“ taip pat inicijuoja 1 km ilgio galerijos „No-Fly Zone“ po atviru dangumi įkūrimo veiksmą simbolinėje buvusioje karinės aviacijos teritorijoje Aleksote, Kaune. Galeriją kurs vietos, užsienio ir Ukrainos menininkai bei ukrainiečių bendruomenės. Jėgas apjungs tiek profesionalūs menininkai, tiek į Lietuvą pasitraukę ukrainiečių šeimos su vaikais, juos įtraukiant į gatvės meno edukacijas. Taip tikimasi dar kartą atkreipti pasaulio dėmesį į brutalius karo veiksmus, kurie vidury Europos vyksta XXI a. Kongreso dienomis savo patirtis ant sienos gyvai fiksuos menininkės iš Ukrainos: Marija Oscpischeva, Mariko Gelman ir Ksenja Oksin, taip pat  pop meno kūrėjas iš JAV, Los Andželo, Scott Douglas Hattox. Savo vizualųjį žodį tars ir Gedimino ir Nomedos Urbonų kuruojama dirbtinio intelekto vaizduotė „Baby Aleksa“, kurią ant sienos perkels gyvos grafikos kūrėjas Tadas Šimkus.

Galerijos „No-Fly Zone“ dalimi taps ir atrinkti Ukrainos vaikų piešiniai. Birželio 1-ąją, tarptautinę vaikų gynimo dieną, VDU Botanikos sode vyks jų ir jų šeimų edukacinės piešimo dirbtuvės. Geriausius darbus ant sienos perkels gyvosios grafikos kūrėjai.

Antras galerijos kūrybos etapas numatomas liepos mėnesį. Kovo 17 d. šioje vietoje jau įvyko pirmasis meninis pareiškimas – ant sienos buvo realizuoti tarptautiniu mastu pripažinto rumunų menininko Dan Perjovschi karo absurdiškumą liudijantys piešiniai. Šio menininko vizitas Lietuvoje numatomas spalio mėnesį.

Birželio 1 d. taip pat vyks solidarumo akcija – piknikas. Kai kurios ukrainiečių šeimos Lietuvoje gyvena jau daugiau nei mėnesį – jie vis dar bando prisitaikyti prie gyvenimo svečioje šalyje: aktyviai įsilieja į darbo rinką, švietimo sistemą ir kuriasi naujus socialinio bei kultūrinio gyvenimo įpročius. Ukrainos šeimos tampa mūsų visuomenės dalimi. Metas juos pažinti iš arčiau, o jiems – mums. Pilnavertis bendruomeninis gyvenimas iš karo zonos pasitraukusioms mamos ir vaikams yra ypač svarbus siekiant palaikyti jų dvasią, juk po kurio laiko jie grįš į gimtąją šalį ir turės kurti savo namus iš naujo.

Pikniko dieną startuos kviestinių menininkų gyvas piešimas ant betoninės sienos „No-Fly Zone“, kuris baigsis birželio 3-ąją. Menininkų kūrybos veiksmą galės stebėti visi pikniko dalyviai.

Kongresas vyks skirtingose Kauno miesto ir rajono erdvėse: VDU Botanikos sode, Kauno vandenvalos įmonėje Marvelėje, artilerijos amunicijos sandėliuose („Kauno tvirtovės parkas“), Aleksoto inovacijų pramonės parko teritorijoje  ir VDU Žemės ūkio akademijos 4 rūmuose.

Tarptautinį kongresą „CoHappiness. Permąstant laimę“ organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas. Renginys yra „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Plačiau apie kongresą, jo renginių programą ir pranešėjus: https://www.vdu.lt/lt/tarptautinis-kongresas-cohappiness-permastant-laime/. Informacija anglų kalba: https://www.vdu.lt/en/international-congress-cohappiness-rewilding-rethinking/

„No-Fly Zone“ galerijos po atviru dangumi kūrimo partneriai: tarptautinis projektas „T-Factor“ (partneriai KTU, KMS, VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“), „Karas Gallery“ (Kijevas), Kauno Europos informacijos centras.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rodyti visus komentarus