Konferencijoje VDU – dėmesys studentų gerovei ir bendruomenės kūrimui
2026 m. vasario 26 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko konferencija „Studentų gerovė: tarp teorijos ir praktikos 2026“, kurioje universitetų atstovai diskutavo apie šiuolaikinio studento poreikius, bendruomenės kūrimo iššūkius ir integracijos praktikas. Renginyje dalyvavo atstovai iš VDU, Kauno technologijos universiteto (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei Europos universitetų kolegijų asociacijos (European University College Association, EUCA).
Viso renginio metu buvo pastebėta, kad studentų profilis pastarąjį dešimtmetį smarkiai pasikeitė – šiuolaikiniai studentai dažniau yra individualistai, studijų metu dirba ir jų dėmesys yra paskirstytas tarp darbo ir studijų. Universitetams tai reiškia didesnį iššūkį buriant bendruomenę ir skatinant įsitraukimą.
Sparčiai augant tarptautiškumui, konferencijoje ypatingas dėmesys skirtas užsienio studentų integracijai. Lektorius, psichologas Dr. Jevgenij Razgulin (LSMU) pranešime „Kaip jaučiasi tarptautiniai studentai? Socialinio palaikymo ir integracijos svarba universiteto bendruomenei“ akcentavo, kad tarpkultūriniai mainai nebevyksta savaime – juos reikia kryptingai planuoti, užtikrinant socialinį palaikymą ir tinkamą integraciją į bendrą studentų bendruomenę.
Dr. Jevgenij Razgulin
Taip pat konferencijoje buvo pristatytos studentų gerovės priemonės Lietuvoje – apie jas kalbėjo Studijų skyriaus vyriausiasis specialistas Paulius Vaitiekus (ŠMSM). Pranešėjas pabrėžė, kokios paramos ir psichologinės gerovės priemonės šiuo metu veikia šalies mastu, ir diskutavo, kaip jos gali padėti studentams jaustis saugiau bei labiau įtrauktiems į akademinę bendruomenę.
Paulius Vaitiekus
Tarptautinį kontekstą pristatė Mirela Mazalu (European University College Association) pranešime „Student Well-being in Action: Promising Practices across European Higher Education“, supažindindama dalyvius su gerąja patirtimi ir sėkmingomis praktikomis, taikomomis Europos aukštosiose mokyklose, kurios gali padėti kurti palankią studentų gerovei aplinką.
Mirela Mazalu
Renginyje taip pat aptarta skaitmenizacijos ir žmogiško ryšio pusiausvyra. Nors elektroninės sistemos palengvina administracinius procesus, studentams vis dar labai svarbu būti išklausytiems, jausti žmogišką palaikymą ir turėti galimybę pasikliauti mentoriais. Medicinos ir odontologijos studijų atstovai atkreipė dėmesį į didžiulį studentų krūvį ir konkurenciją dėl rezidentūros vietų, dėl ko dažnai kyla perdegimas ir noras slėpti silpnybes ar specialiuosius poreikius.
Diskusijoje „Priklausymo jausmas ir studentų bendruomenės kūrimas“ dalyvavo LSMU Studentų dekanė doc. dr. Laura Malakauskienė, KTU Studentų reikalų departamento direktorė Kristina Skučienė, VDU prorektorius studijoms, psichologas dr. Rytis Pakrosnis bei VDU Tarptautinių ryšių departamento atstovė Žymantė Jokūbauskaitė.
Aukštųjų mokyklų atstovai analizavo, kaip per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė studentų bendruomenės telkimas. Pabrėžta, kad anksčiau dominavusi mažesnė, artimesnė ir šeimyniška bendruomenė šiandien užleidžia vietą didelėms, fragmentuotoms grupėms, kuriose ryškėja individualizmas ir orientacija į darbą. Viena svarbiausių temų tapo užsienio studentų integracija – diskutuota, ar kurti atskirus „habus“, ar skatinti jų įsiliejimą į bendrą akademinę bendruomenę. Sutarta, kad integracija yra būtina, tačiau ją apsunkina kalbos barjerai ir natūraliai besiformuojančios kultūrinės grupės. Taip pat aptartos pagalbos sistemos – „vieno langelio“ principas bei mentorystės programos, tokios kaip pirmakursių mentorystė, studentas-studentui, „GUIDED“, padedančios studentams lengviau orientuotis universiteto aplinkoje ir gauti psichologinę, administracinę ar kasdienę paramą. Diskusijoje atkreiptas dėmesys ir į naują realybę – augantį studentų segmentą, turintį lietuviškas pavardes, bet nekalbantį lietuviškai (reemigrantus ar jų vaikus), kas kelia papildomų iššūkių personalui ir sistemoms.
Apibendrinant pabrėžta, kad natūralus bendruomeniškumas nebesiformuoja savaime – jį reikia sąmoningai kurti, džiaugtis mažomis pergalėmis, stiprinti studentų savivaldą ir nuosekliai ieškoti būdų, kaip akademines erdves paversti šiuolaikinės kartos poreikius atitinkančiais studentų „namais“.
