Jaunimo vaidmuo Lietuvos darbo rinkoje
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė
Netylant kalboms apie tai, kad šiemet kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, buvo pridėta po dešimt balų, žvilgtelkime į jaunimo darbo rinkos situaciją Lietuvoje. Sutelkime dėmesį į jaunimo demografinius aspektus, įgyto išsilavinimo ir įgūdžių atitikimą pagrindiniame darbe bei darbo užmokesčio kriterijų, remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis.
Kauno, Marijampolės, Tauragės ir Telšių apskritys yra „jauniausios“
2025 m. pradžioje 16 proc. Lietuvos gyventojų buvo jaunimas (14–29 metų). Palyginus su 2021 m., matoma, kad šis rodiklis sumažėjo vienu procentiniu punktu. Struktūriškai 2025 m. 52 proc. jaunimo Lietuvoje sudarė vyrai, o 48 proc. – moterys. Priešingo pobūdžio situacija lyties aspektu pastebima, tiriant visą Lietuvos gyventojų populiaciją: 52 proc. – moterys, 48 proc. – vyrai.
2025 m. pradžioje „jauniausiomis“ apskritimis, t. y., kuriose gyvena sąlyginai daugiausiai jaunimo (14–29 m.), lyginant su visa tos apskrities gyventojų populiacija, galima būtų įvardinti Kauno (17 proc.), Marijampolės (17 proc.), Tauragės (17 proc.) ir Telšių (17 proc.) apskritis.
Žvelgiant į praėjusius metus, matoma, kad 2024 m. 61,6 proc. 15–34 metų gyventojų buvo užimti. Bedarbių šioje amžiaus grupėje buvo 5,9 proc., o ekonomiškai neaktyvūs gyventojai sudarė 32,5 proc. Visgi, daugėja jaunimo, kuris nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose. Pavyzdžiui, 2024 m. ši jaunimo dalis išaugo 1,2 procentiniais punktais (iki 14,7 proc.), lyginant su 2023 m.
Dr. Viktorija Tauraitė
Įgytas išsilavinimas atitinka tai, ko reikalaujama darbe
2024 m. 8 iš 10 15–34 m. dirbančių ar anksčiau dirbusių asmenų aukščiausio išsilavinimo lygis atitiko pagrindinio darbo reikalavimus (83,7 proc.). Kitaip sakant, dažniausiai darbdaviai pasirinko darbuotojus, kurių išsilavinimo lygis atitiko keliamus reikalavimus atitinkamai darbo pozicijai. Kita vertus, 15–34 m. amžiaus grupės moterys (10,6 proc.) dažniau buvo įgijusios aukštesnį išsilavinimo lygį nei to buvo reikalaujama pagrindiniame darbe, lyginant su vyrais (8,8 proc.). Tai rodo, kad dalis moterų darbo rinkoje turi aukštesnį išsilavinimą, o dirba sąlyginai paprastesnio pobūdžio darbą. Tokia situacija gali būti susijusi su laikinomis aplinkybėmis dėl atitinkamai susiformavusio atvejo (asmeninės aplinkybės, šeima, finansinis aspektas ir kt.). Kita priežastis galėtų būti susijusi su tuo, kad tokios moterys dirba ne viename darbe. Galbūt savirealizacijos galimybės, atitinkančios jų išsilavinimą ir kompetencijas, yra įgyvendinamos papildomame darbe (ne pagrindiniame). Kitos ne mažiau svarbios priežastys galėtų būti susijusios su asmeninėmis savybėmis (nepasitikėjimu savimi, savo turimomis žiniomis ir t. t.) ir pan.
2024 m. beveik 9 iš 10 15–34 m. amžiaus grupės dirbančių ar anksčiau dirbusių asmenų įgūdžiai atitiko pagrindinio darbo reikalavimus (86,8 proc.). Vadinasi, jauni asmenys darbo rinkoje dažniausiai turi jų darbui reikalingą išsilavinimą ir pasižymi tinkamais darbiniais įgūdžiais.
Jaunimo darbo užmokesčio ypatybės
2024 m. 20–29 m. jaunuoliai Lietuvoje dažniausiai per mėnesį (neatskaičius mokesčių) uždirbo 1501–2000 eurų – 26,9 proc., 2001–2500 eurų –18,4 proc. arba 925–1300 eurų –18,3 proc. Palyginimui galima pateikti 2024 m. vidutinį mėnesio bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, kuris Lietuvoje siekė 2223 eurus. Kitaip sakant, didžioji dalis jaunuolių per mėnesį gaudavo mažesnį nei vidutinį mėnesio bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį. Tokia situacija yra normali, nes šie asmenys yra neseniai integravęsi į darbo rinką. Ilgainiui, įgyjant daugiau darbinės patirties, atitinkamai darbo užmokestis turėtų didėti.
Vertėtų sutelkti dėmesį į 1501–2000 eurų mėnesio bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio intervalą, kuris dominuoja 20–29 metų amžiaus kategorijoje. Vyresnėse amžiaus grupėse tokio dydžio darbo užmokestį gaunančiųjų dalis yra sąlyginai mažesnė nei minėtų jaunuolių. Pavyzdžiui, 1501–2000 eurų mėnesio darbo užmokestį prieš mokesčius gavo 30–39 m. asmenys – 24,4 proc.; 40–49 m. asmenys – 24 proc.; 50–59 m. asmenys – 24,5 proc.; 60 m. ir vyresni asmenys – 23,7 proc.
