Italijoje ir Slovėnijoje – VDU įkurta kultūros paveldo laboratorija
Rugsėjo 11 d., pirmadienį, Triesto universitete, Italijoje ir Primorskos universitete, Slovėnijoje buvo pristatyta nauja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) inicijuota laboratorija, kurioje mokslininkai kartu su studentais, verslininkais, visuomenininkais ir kitais socialiniais partneriais rengs projektus, skirtus kultūros paveldui. Naujoji laboratorija „Critical Heritage LAB“ yra viena iš „Transformacijų laboratorijų“, kurią įgyvendina VDU kartu su savo partneriais, kitais Europos aljanso „Transform4Europe“ nariais: Estijos menų akademija, Jean Monnet, Primorskos ir Triesto universitetais.
„Transform4Europe“, vienijantis dešimtį Europos universitetų, siekia kurti ateities aukštojo mokslo viziją ir ją realiai įgyvendinti, suvienijant išteklius ir visapusiškai transformuojant veiklą esminėse srityse.
Naujoji „Critical Heritage LAB“, kaip ir kitos aljanso „Transformacijų laboratorijos“, siekia inicijuoti tyrimus bendradarbiaujant ne tik partneriniams universitetams, bet ir įtraukiant išorės partnerius. Šiose laboratorijose akademinė bendruomenė sujungia žinias ir patirtis su įvairių sričių organizacijomis, institucijomis, NVO, verslais, iniciatyvomis ir kitais partneriais.
„Laboratorijos pavadinime įvardytas „kritinis paveldas“ apibūdina kritišką kultūrinio paveldo traktavimą. Čia iš naujo persvarstomi šiuo metu dominuojantys naratyvai ir galios struktūros, kurios nulemia paveldo vietovių kūrimą ir valdymą, ieškoma alternatyvių požiūrių, kurie atspindėtų tiek paties paveldo, tiek su juo susijusių bendruomenių kompleksiškumą ir įvairovę. Šiuos tikslus laboratorijoje bus siekiama pasiekti pasitelkiant įvairias disciplinas: apimant antropologijos, architektūros, menotyros, kultūros studijų, sociologijos ir kitų mokslų žinias“, – pasakoja viena iš projekto iniciatorių, „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Ineta Dabašinskienė.
Profesorės teigimu, kritiškas paveldo traktavimas reiškia aktyvesnį bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis, įskaitant ir tas, kurios patyrė neigiamus industrializacijos ir miestų planavimo padarinius, taip pat – pripažinimą, kad paveldas tokiose vietovėse yra sudėtingas, daugiasluoksnis, reikalaujantis atsižvelgti į gamtos, ekologijos palikimą, kuris taip pat formuoja regiono identitetą ir kultūrinį paveldą.
„Kritinis paveldas siekia skatinti darnų, įtraukų paveldo valdymą, gerbiant vietos bendruomenių teises, pripažįstant jų įvairiapusiškus požiūrius, tuo pat metu palaikant paveldo vietovių išsaugojimą ir interpretavimą tais būdais, kurie yra aplinkosaugiškai ir socialiai atsakingi. Tai reiškia darbą kartu su įvairiomis suinteresuotomis pusėmis – valdžios institucijomis, paveldo organizacijomis, vietos bendruomenėmis, NVO, pramone ir kt. Šio bendro darbo tikslas – išplėtoti įtraukius, jungtinius paveldo valdymo metodus, kurie palaiko labiau lygiateisišką, darnią šių regionų ateitį“, – esminius naujosios laboratorijos principus pristato prof. dr. I. Dabašinskienė.
Kultūros paveldo tyrimuose numatoma taikyti įvairias teorijas ir metodus, siejamus su kritinio paveldo samprata, aplinkos paveldu, posocialistiniu paveldu, kokybiniais, archyviniais, vizualiniais ir kt. tyrimais.
„Critical Heritage LAB“ iniciatorius – Vytauto Didžiojo universitetas. Partneriai – „Transform4Europe“ aljanso nariai: Estijos dailės akademija, Triesto universitetas (Italija), Primorskos universitetas (Slovėnija), Jean Monnet universitetas (Prancūzija).
