Istorinėje LR Prezidentūroje vyko pokalbis apie Kauno pavieto bajoriją

Rugsėjo 25 dieną garbūs svečiai susirinko į Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vykusį pokalbį „Apie Kauno pavieto bajoriją XVII amžiuje“.

Pokalbyje, skirtame LDK didikų Pacų giminei atminti, įžvalgomis dalijosi dr. Ričardas Jaramičius, prof. Irena Buckley ir VDU kūrybinės grupės „Declamationes“ studentai. Po pokalbio dr. Ričardas Jaramičius atsakė į klausytojų iš Bajorų sąjungos, Maironio muziejaus, VDU ir kitų klausimus.

Dr. Ričardo Jaramičiaus teigimu, 1564–1566 m. administracinės ir teismų reformos metu naujai suformuotas Kauno pavietas buvo svarbi vietos bajorijos veiklos erdvė: pavieto seimelyje bajorija aptardavo svarbius valstybės ir vietos gyvenimo klausimus, pavyzdžiui, pasienio pilių sutvarkymą ir aprūpinimą reikalinga amunicija. Atliktas tyrimas rodo, kad paviete buvo sprendžiami ne tik užsienio politikos klausimai, susiję su krašto gynyba, bet ir kitos svarbios temos. „Bajorams taip pat labai rūpėjo teisiniai reikalai, ypač Lietuvos Statuto pataisymas ir patvirtinimas. Pavyzdžiui, 1588 m. Zigmantui Vazai patvirtinus Trečiąjį Lietuvos Statutą, buvo diskutuojama dėl teisyno pataisymų ir XVII a. pirmoje pusėje“, – teigia dr. Ričardas Jaramičius.

Taip pat dr. R. Jaramičius atkreipia dėmesį į Pacų giminės svarbą Kauno pavieto valdyme, pažymėdamas, kad svarbiausia šios šeimos politinė figūra buvo Kristupas Zigmantas Pacas. Šis didikas ne tik administravo Kauno seniūniją, bet ir aktyviai dalyvavo valstybės valdyme, rėmė katalikų bažnyčios projektus. Kristupas Zigmantas Pacas garsėjo kaip dosnus mecenatas, „didelį dėmesį ir finansus skyrė Pažaislio bažnyčios ir kamaldulių vienuolyno statyboms, rėmė Virbalio dominikonų vienuolyną, <…> puoselėjo ir puošė rūmus Jiezne“, – teigiama dr. Ričardo Jaramičiaus atliktame tyrime apie Kauno pavietą ir Pacus.

Po pokalbio svečiai buvo kviečiami pažiūrėti VDU studentų sukurtą videominiatiūrą „Kai mes žaidėme Baroką“.