Intymumo paieškos: FEMEN aktyvistės Oksanos Šačko kova su blogiu
Kultūros savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“ tęsiamas VDU Filosofijos ir socialinės kritikos katedros docentės Rasos Baločkaitės straipsnių ciklas, kuriame analizuojama, kaip klostosi gyvenimas po tiesioginio santykio su siaubingu blogiu. Ciklo pradžia – 2014 m. gruodžio mėn. publikuotas straipsnis „Apleistumo zona. Kiek tavyje gulago?“. Lig šiol čia buvo analizuojamos su XX a. katastrofomis – Antruoju pasauliniu karu, nacizmu, Holokaustu, stalinizmu – susijusių asmenų istorijos. Šis tekstas bus išimtis – jis skirtas šių metų liepos 23 d. nusižudžiusiai grupės FEMEN narei Oksanai Šačko.
Visas Oksanos gyvenimas atrodo kaip keistas, trauminis santykis su Dievu – kaip maištaujančio paauglio santykis su emociškai neprieinamu tėvu: noras įsiteikti savo meile, noras maištauti, noras būti pastebėtam ir suprastam ir, galiausiai, noras būti tokiam pačiam kaip ir jis. Oksanos politinis aktyvizmas atrodo tarsi troškimas replikuoti Kristaus kančią – per susinaikinimą, skausmą, kančią ir mirtį atpirkti pasaulio blogį ir padaryti žmones laisvus.
Ištrauka iš straipsnio.
