Įkurtas Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų institutas
2022 m. spalio 12 d. VDU Senato nutarimu Nr. SEN-N-56 įsteigtas Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų institutas (GTMTI, angl. Research Institute of Natural and Technological Sciences).
2022 m. lapkričio 16 d. VDU Senato nutarimu Nr. SEN-N-56 GTMTI direktoriumi paskirtas prof. habil. dr. Algimantas Paulauskas.
2023 m. sausio 31 d. išrinkti Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto Mokslo tarybos nariai:
- Prof. dr. Audrius Dėdelė
- Dr. (HP) Remigijus Daubaras
- Prof. dr. Saulius Šatkauskas
- Prof. dr. Tomas Krilavičius
- Prof. dr. Jana Radzijevskaja
- Prof. dr. Ričardas Krikštolaitis
- VDU akademinis darbuotojas – dr. Karolina Gugytė, Doktorantūros mokyklos vadovė
- VDU studentų atstovybės deleguotas doktorantų atstovas – Neringa Barauskaitė
- Socialinis partneris – Linas Vaitulevičius, UAB „Rubedo sistemos“
- Socialinis partneris – Arūnas Pakamanis, UAB „Ekus“
2023 m. vasario 13 d. GTMTI Mokslo tarybos pirmininku išrinktas prof. dr. Tomas Krilavičius, GTMTI Mokslo tarybos pirmininko pavaduotoju išrinkta Neringa Barauskaitė.
GTMTI vykdys tarpdisciplininius tvariosios energetikos, klimato kaitos ir antropogeninio poveikio biologinei įvairovei ir žmogaus sveikatai, duomenų analitikos, sistemų ir procesų modeliavimo ir prognozavimo, ląstelių ir audinių biotechnologijos, genų inžinerijos, funkcinių biomedžiagų, aplinkos/biologinės įvairovės apsaugos ir taikomosios biologijos mokslinius tyrimus, suteiks mokslinę bazę ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą Universiteto studentų studijoms, mokslininkams rengti ir moksliniams tyrimams atlikti.
GTMTI misija – inicijuoti ir vykdyti nacionalinius bei tarptautinius fundamentinius ir taikomuosius gamtos ir technologijos mokslų, tarpdisciplininius tyrimus, kurie atliepia mokslo, Lietuvos visuomenės bei valstybės poreikius; stiprinti gamtos ir technologijos mokslų vaidmenį visuomenėje, kurti atvirą akademinę kultūrą.
GTMTI vykdomi ir plėtojami mokslo tyrimai apima šias kompleksines tarpdisciplininių tyrimų sritis (jomis neapsiribojant):
- tarpdisciplininis technologijos mokslų, mikroorganizmų, biotechnologijų, nanotechnologijų bei gamtos mokslų žinių ir metodų taikymas augalų biologijos ir žemės ūkio srityje;
- augalų ir gyvūnų genomo ir populiacijų genetinės struktūros pokyčiai;
- biologinės įvairovės pokyčių klimato kaitos ir antropogeninio veikimo sąlygomis pasekmių vertinimas;
- aplinkos veiksnių poveikio gyviesiems organizmams, ekosistemoms ir žmonių sveikatai tyrimai aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi kontekste, siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, efektyviai ir tvariai naudoti gamtos išteklius ir tvarkyti susidarančias atliekas bei švelninti klimato kaitos padarinius;
- kompleksiniai kenksmingų (agrocheminių) medžiagų, patogeninių (mikro) organizmų ir nepalankių veiksnių sklaidos aplinkoje tyrimai, siekiant naujų fundamentinių žinių aplinkos kokybės išsaugojimo pagrindimui globalios kaitos ir antropogeninio poveikio sąlygomis;
- ekosistemų išsaugojimo, formavimo ir tvaraus naudojimo tyrimai klimato kaitos fone;
- įvairių sistemų (biologinių, ekologinių, techninių, ir pan.) ir procesų patikimumo ir rizikos analizė, modeliavimas ir prognozavimas
- dirbtinio intelekto ir statistikos žinių ir metodų taikymas biologijoje, genetikoje, medicinoje, žemės ūkyje ir pan.
