VDU moksleiviams
Maisto kokybė ir sauga – veiklos laukas jauniems specialistams
Su trečiakurse Igne Petraityte šiandien susikeisti vietomis veikiausiai norėtųsi ne vienam prie kursinio darbo rašymo palinkusiam studentui, laisvalaikiu mėgstančiam paeksperimentuoti virtuvėje. Mat Ignės ir kursinis, ir būsimas diplominis darbas ir yra kulinariniai eksperimentai. Tiesa, mergina šiuos eksperimentus atlieka ne namų virtuvėje, o moderniausia įranga aprūpintose laboratorijose Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA). Pati Ignė tvirtina, kad šioje aukštojoje mokykloje pasirinkdama gilintis į Maisto kokybės ir saugos studijų dalykus ji pataikė į dešimtuką, nes kokybiško, funkcinio, sveikatai palankaus maisto poreikis Lietuvoje ir visame pasaulyje auga ir augs, todėl šios srities profesionalams atsiveria vis daugiau galimybių.
Kaip pasiekti sėkmę matematikos pamokose?
Jeigu norime susiskaičiuoti, kiek, apsipirkinėdami parduotuvėje, turime gauti grąžos ar išleisti monetų, o mintinai tai daryti sudėtinga – pagelbės mobiliajame telefone esantis skaičiuotuvas. Jei norime suskaičiuoti, kiek minučių ar valandų užtruksime kelionėje, tam gali pagelbėti navigacijos programėlės. „Ne dėl šių skaičiavimų mes mokykloje mokomės matematikos. Laiką ar monetas susiskaičiuosime ir jos nesimokydami. Matematika visų pirma lavina kritinį mąstymą. Kiekvienas iš mūsų susiduriame su situacijomis, kai turime greitai priimti kažkokius sprendimus, ir nežinome, kuris teisingas – moksliniai tyrimai rodo, kad teisingiau pasirenka tas, kurio mąstymas yra išlavintas. Taigi matematikos uždaviniai, kad ir kaip jie atrodo atitolę ir nesusiję su mūsų kasdieniu gyvenimu, lavina jungtis smegenyse, kurios padeda priimti gyvenime teisingesnius sprendimus“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doktorantė, matematikos mokytoja dirbanti Monika Grigaliūnienė.
Palikę miškus be kvalifikuotų miškininkų naikinsime patys save
Stebimas augantis kvalifikuotų miškininkų trūkumas kelia nerimą tiek miškų ūkio įmonėms, su miškininkyste susijusioms įstaigoms, tiek medienos perdirbėjams. Šiuolaikines technologijas, tarpdisciplinines žinias ir analitinį mąstymą pasitelkiantys miškininkystės specialistai jau dabar yra aukso vertės. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto dekano prof. dr. Vito Marozo, aukštos kvalifikacijos miškininko studijos valstybei yra būtinos – tvariai miškininkauti gali tik kvalifikuoti specialistai, gerai pažinę sudėtingas miško ekosistemas, įvaldę šiuolaikines technologijas. Šiuolaikinės technologijos ir jų suteikiamos galimybės tuo pačiu kelia ir iššūkių – jų diegimui ir valdymui reikia vis daugiau profesionalių miškininkų.
Agronomija – specialybė, prisidėsianti prie tvarios planetos ateities
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) ypač glaudžiai bendradarbiauja su savo socialiniais partneriais – šalies agroverslo įmonėmis. Jos aktyviai dalyvauja studentų studijų procese formuojant ateities darbdavių lūkesčius atliepiančias programas, organizuoja studentų praktikas, siūlo darbo vietas absolventams. Labiausiai motyvuotus jaunuolius agroverslininkai nuolat paskatina ir vardinėmis stipendijomis. Tačiau tai, kad vienu metu tas pats studentas pelnytų net dvi skatinamąsias stipendijas – retas įvykis. Šiemet būtent taip nutiko VDU ŽŪA studijų programoje Agronomija studijuojančiai antrakursei Kamilei Jasnauskaitei, potencialiems darbdaviams argumentavusiai, kas ir kodėl ją agronomijoje taip žavi.
Moksleiviams – VDU Studijų festivalis
Gegužės 12 d., penktadienį, 11 val. Vytauto Didžiojo universitetas pakvies Tave ir Tavo draugus dalyvauti VDU Studijų festivalyje. Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, tiek ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti.
Užduotis jaunimui: savaitės pabaigoje atsakyti „O kas esu „Aš”?
„Dažnai juokaujama, kad mokykloje yra mokoma to, ko neva gyvenime neprireikia: kokia yra diskriminanto formulė, kaip išlyginti cheminę reakciją, kokios yra ląstelės branduolio funkcijos. Žinoma, kai kuriose srityse šios žinios yra išties naudingos. Bet galbūt verta grįžti prie klausimo „Ko mokykloje neišmoko?“ Naiviai tikimės, jog pabaigęs 12 klasių jaunas žmogus bus pajėgus priimti sprendimą, kokios karjeros jis ar ji nori siekti. Ir nors nemaža dalis jaunų žmonių su šia užduotimi puikiai susitvarko, ką daryti tiems, kuriems šį sprendimą priimti sekasi sunkiau?“, – rašo Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantas.
